Virbalis

Virbalis – miestas Vilkaviškio rajone, 12 km į vakarus nuo Vilkaviškio. Seniūnijos centras, Urbanistikos paminklas. Pirmą kartą istoriniuose šaltiniuose minimas 1536 m. Kai kuriuose šaltiniuose teigiama, kad Virbalio vardas minimas nuo 1559 m. Iki XVIII a. buvo žinomas kaip Naujoji Valia, nors kartu buvo minimas ir Virbalis. Lenkai ir rusai miestą vadino Veržbolovu. Virbalis ėmė kurtis XVI a. pradžioje, po to kai 1422 m. Melno sutartimi buvo nustatyta vakarinė Lietuvos siena ir visu pasieniu imta steigti gyvenvietes. Vietovė minima neprivilegijuotų LDK miestų sąraše. Karalienės Bonos laiškuose miestelis vadinamas Naująja Valia ir atspindėjo jos pastangas kolonizuoti Paprūsę. Karalienė Bona rūpinosi Virbalio gerove – susisiekimu, prekyba. 1593 m. suteiktos Magdeburgo teisės ir herbas.

Oficiali miesto įsikūrimo data su Magdeburgo teise – savivalda, herbu, anspaudu ir privilegijomis suteikė Žygimantas Vaza 1593.

Nuo pradžios besikurianti gyvenvietė buvo vadinama dar ir Nova Volios vardu. Virbalis buvo vadinamas karalienės Bonos (Sforcos), Žygimanto Senojo žmonos miestu. Ji laikoma miesto įkūrėja. Atsiradę svarbūs susisiekimo keliai su Prūsija čia traukė pirklius ir amatininkus. Miestelis ėmė sparčiai augti (jau 1561 m. veikė 113 karčiamų). Energingoji Bona buvo numačiusi jam didžią ateitį. Valakų reformos metu (1558-60 m.) Virbalis buvo iš naujo suplanuotas šiek tiek kitoje vietoje. Miesto plano autorius – Žygimanto Augusto (kar. Bonos sūnaus) dvariškis Vaitiekus Devialtovskis. Jau tada buvo išplanuota miesto aikštė ir 17 gatvių. 1601 m. miestui suteikta privilegija įvairių amatų cechams (brolijoms) kurtis.

16 a. pabaigoje Virbalis jau buvo tapęs svarbiu Užnemunės ir Paprūsės prekybos ir amatų centru. Garsėjo savo jomarkais, į kuriuos atvykdavę pirkliai bei amatininkai iš Gardino bei Karaliaučiaus. 1643m. į Virbalį atsikelia dominikonai, įsteigiamas dominikonų vienuolynas su baroko stiliaus bažnyčia ir prieglauda, taip pat įsteigta parapinė mokykla, minima jau 1646 m. 1860 m. miestelis degė, siautė maras. XVIII a. pab. veikė muitinė. 1851-1861m. Virbalis nuolat plėtėsi. Gyventojų gausėjo dėl atsikeliančių žydų. Tačiau 1861m. pro Virbalį nutiesus geležinkelį ir pastačius antrą pagal svarbą ir grožį visoje carinėje Rusijoje Virbalio geležinkelio stotį, miestas pradėjo nykti, o Kybartų gyvenvietė augti. Pramonės buvo mažai, 1930 m. veikė Vižanskių malūnas, S.Frenkelio plytų fabrikas ir garinė elektrinė. 1932 m. Virbalis priskirtas antrosios eilės miestams.

Žinomiausi pastatai: Virbalio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. 1554 m. pastatyta bažnyčia. Jai paskirta 6 valakai žemės. 1646 m. minima bažnyčios parapinė mokykla, prieglauda. 1673 m. dominikonų vienuolynui paskirti Alksnėnų ir Starkų kaimai. Sudegus parapinei bažnyčiai, nauja pastatyta apie. Veikė 3 klasių vienuolyno vidurinė mokykla. 1819 m. vienuolynas uždarytas, dominikonų bažnyčia atiduota parapijai. Klebono K. Siaurusaičio rūpesčiu buvusi dominikonų bažnyčia trečdaliu padidinta (sugadinta senoji architektūra). Įsikūręs „Žiburio” draugijos skyrius įsteigė biblioteką – skaityklą ir pradinę mokyklą. Iki 1913 m. įsikūrė Krikščionių darbininkų draugija. Vokietijos kareiviai 1944 m. bažnyčią išsprogdino. Maldykla 1945 m. įrengta buvusioje prieglaudoje.

Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia. 1833 m. įkurta Virbalio evangelikų liuteronų bendruomenė. Pirmieji maldos namai įsikūrė nupirktame mūriniame name. Per Antrąjį pasaulinį karą apgriauta. Dalis vokiečių – evangelikų liuteronų bendruomenės narių apleido miestą. Sovietmečiu valdžia maldos namus uždarė ir čia įrengė sandėlį, mechanines dirbtuves. 1994 m. kovo 8 d. Virbalio mokykloje įvyko pirmosios parapijos atkūrimo pamaldos. Buvo meldžiamasi Virbalio kolūkio kontoroje. Bažnyčia buvo grąžinta parapijai.

Šiandien Virbalis yra valstybinės reikšmės urbanistikos paminklas (1969 m.), pripažintas dėl beveik nepakitusio nuo Valakų reformos laikų miesto aikštės ir gatvių išplanavimo.

Šaltiniai:

Birštonė, Toma. Liturginiai indai sugrįžo į Virbalį/ Toma Birštonė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, spal. 24, p. 1, 9.
Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai / Lietuvos istorijos institutas. – Vilnius: Mokslas, 1991-. – t.; 22 cm. T. 2. Vilnius: Pradai, 1997 (Kaunas: Spindulys). – 364, [2] p.
Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 379 psl.
Zabielavičius, J. Virbalis mano atsiminimuose – Vilnius: Baltijos kopija, 2007–2013
Prieiga internete. https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbalis#Tautin%C4%97_sud%C4%97tis
Virbalio šv. arkangelo Mykolo bažnyčia. Prieiga internete. https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbalio_%C5%A1v._arkangelo_Mykolo_ba%C5%BEny%C4%8Dia
Virbalio evangelikų liuteronų bažnyčia. Prieiga internete. https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbalio_evangelik%C5%B3_liuteron%C5%B3_ba%C5%BEny%C4%8Dia