Pilviškiai – miestelis Vilkaviškio rajono savivaldybės šiaurės rytuose. Seniūnijos centras, Pilviškių seniūnija. Stovi medinė Pilviškių Švč. Trejybės bažnyčia, Pilviškių jungtinė metodistų bažnyčia, veikia Pilviškių Santakos gimnazija, Pilviškių geležinkelio stotis, biblioteka, paštas. Taip pat yra įmonė „Kauno grūdai“, molio telkinys. Miestelis išsidėstęs prie Šešupės, kur į ją įteka Pilvė ir Višakis.
Pilviškiai pavadinti tikriausiai pagal Pilvės upelį, pratekantį greta, pridedant priesagą –išk. Taip pat esama versijos (mažiau tikėtinos), kad pavadinimas kilęs nuo dviejų pro miestelį tekančių upių: Pilvės ir Višakio (greta Pilviškių įteka į Šešupę), tačiau gyvenviečių vardų daryba iš dviejų upių Lietuvai nėra būdinga, be to, neaišku, kaip upės šaknis Višak- galėjo sutrumpėti iki višk-.
Pilviškių kaimas įkurtas XVI a. pradžioje pradėjus kirsti Sūduvos girias, prie Pilvės ir Šešupės santakos. Pro Pilviškius ėjo kelias iš Kauno į Prūsiją. 1536 m. pagal karalienės Bonos privilegiją gavo Magdeburgo teises. 1559 m. G. Volovičiaus Sūduvos girių aprašyme Pilviškiai vadinami „naujuoju miesteliu“. 1567 m. jis priklausė Mikalojui Sapiegai.
1656 m. pastatyta katalikų Pilviškių bažnyčia, įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1791 m. pabaigoje miestelis gavo savivaldą. Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. Varšuvos kunigaikštystės statistinio aprašymo duomenimis, 1808 m. Pilviškiai buvo mažas, skurdus miestelis, kuriame gyveno 350 žmonių. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. XIX a. pabaigoje Pilviškiai buvo Marijampolės apskrities Pilviškių valsčiaus centras.
1656 m. pastatyta katalikų Pilviškių bažnyčia. 1758 m. įkurta parapija. XVIII a. Pilviškiuose buvo pradžios mokykla, miestelį valdė seniūnas. 1777 m. minima parapinė mokykla. 1791 m. pabaigoje miestelis gavo savivaldą, 1792 m. vasario 23 d. Stanislovas Augustas Pilviškiams pakartojo Magdeburgo teises ir suteikė herbą (šv. Joną Nepomuką), tačiau 1793 m. Gardino seimas jas anuliavo. 1795–1807 m. valdant Prūsijai savivalda atgauta. Kadangi keliu pro Pilviškius užsienio pirkliams nebuvo leidžiama vykti, iki XIX a. jie mažai teaugo. Miestelis nukentėjo per XVIII a. pradžios karus, o XIX a. pradžioje jį nusiaubė Napoleono kariuomenė, miestelis daug kartų degė. 1840 m. įkurta evangelikų liuteronų bažnyčia. 1862 m. nutiesus geležinkelį miestelis ėmė augti: atsirado parduotuvių, vyko dideli turgūs ir prekymečiai. 1870 m. gegužės 31 d. Pilviškiai neteko miesto teisių.
II pasaulinio karo pradžioje hitlerininkai sušaudė 1800 pilviškiečių. 1941 m. sudegė bažnyčia. 1942 m. pagal architekto Stasio Kudoko projektą pradėta statyti mūrinė bažnyčia. Vyskupas Antanas Karosas pašventino statomos bažnyčios pamatus, buvo įmūrytas kertinis akmuo, tačiau tęsti statybos darbus trukdė karas. Sovietmečiu pamaldos vykdavo medinėje bažnytėlėje. Pokario metais veikė Tauro apygardos Vytauto partizanų rinktinės partizanai.
1999 m. prelatas V. Gustaitis pašventino atkurtus Pilviškių herbą ir vėliavą, kovo 16 d. prezidento dekretu patvirtintas Pilviškių herbas.
Šaltiniai:
- Mačiekus, V. Pilviškiai. Vilnius: Versmė, 2020. – 1192 p. – Lietuvos valsčiai. 41 kn.
- Miškinis, A. ir kt. Pilviškiai. Tarybų Lietuvos enciklopedija, T. 3 (Masaitis-Simno). – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1987. psl. 381
- Pilviškiai. Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija, T. 2 (K–P). Vilnius, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1968, 854 psl.
- Pilviškiai. Lietuviškoji tarybinė enciklopedija, VIII t. Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 1981. T.VIII: Moreasas-Pinturikjas, 627 psl.
- Pupkis, A., Razmukaitė, M., Miliūnaitė, M. Vietovardžių žodynas. – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. ISBN 5-420-01497-1. // (internetinis leidimas) [sudarytojai Marija Razmukaitė, Aldonas Pupkis]. ISBN 978-9955-704-23-2.
- Vanagas, A. „Lietuvos miestų vardai“ (antrasis leidimas). – Vilnius, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2004. // psl. 158–159
- Lietuvos vietovardžių geoinformacinė duomenų bazė. Prieiga internete https://ekalba.lt/lietuvos-vietovardziu-geoinformacine-duomenu-baze/
- Pilviškiai. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/pilviskiai/
- Pilviškiai. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pilvi%C5%A1kiai
- Sušinskas, T. Žvilgsnis į Pilviškių praeitį. 2021. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=61188
Last modified: 2024 21 kovo