Vilkaviškio miesto senosios kapinės

S. Daukanto g. Vilkaviškis. Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,438 ha. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kultūros vertybių registre neįregistruotos. Kapines prižiūri UAB „Vilkaviškio komunalinis ūkis“ Šiaurės g. 20, Vilkaviškis. Vilkaviškio senosios miesto kapinės yra ties Kapų g. ir S. Daukanto gatvių sankirtoje Šiaurės rytinėje dalyje, o Šiaurės vakarinėje pusėje ribojasi su dabartine turgaus aikšte. Kapinių teritorija apjuosta tvora. Pietvakarių pusėje yra įėjimas į kapines. Teritorijos plotis – 4125 m². Į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas, kaip Vilkaviškio senųjų kapinių kompleksą sudarantis objektas (2010-08-26). Jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo ir priskiriamos istorinė, memorialinė ir dailės vertės. Kapinės datuojamos XIX a. – XX a. 5 d-mečiu. Kapinėse gausu išlikusių įvairių formų lauko akmens, granitiniai, betoniniai antkapiniai paminklai ir metaliniai antkapiniai kryžiai su iškaltais memorialiniais įrašais lietuvių, rusų ir lenkų kalbomis.149 Daugiausiai memorialinių antkapių susitelkia ties centrine ir Pietrytine kapinių teritorijos dalyse. Daugumos antkapių būklė bloga. Šiose kapinėse yra apie 200 kapų. Tiksliai nustatyti kapaviečių skaičių sudėtinga, kadangi vienur išlikę kapų kauburėliai, o kitur neišlikę. Vyrauja įvairių formų ir dydžio kapai kurie yra su betoniniais apvadais. Teritorijoje yra 8 mediniai kryžiai, 22 akmeniniai ir granitiniai antkapiniai paminklai ir kryžiai bei 18 metalinių antkapinių kryžių. 13 kapų su metaliniais aptvarais. Kapinių teritorijose vyrauja lapuočiai medžiai.
Vilkaviškio miesto gyventojų kapinėse yra palaidotas rašytojas Antanas Vaičiulaitis, jo Žmona Joana Vaičiulaitienė.

Reikšmingesni Vilkaviškio kapinių komplekso objektai:
Liudo Lietuvninko antkapis; Viktorijos Romanovskos-Rodės antkapinis paminklas; Anos Volf antkapinis paminklas; kunigo Juozo Stankevičiaus kapas; Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Antano Vaitkevičiaus kapas; Lietuvos karių kapai. Visi minėti paminklai įtraukti į kultūros paveldo vertybių registą. Kiti įdomesni objektai kapinėse kurie nėra įtraukti į kultūros paveldo vertybių registrą: Prano Juraičio antkapinis paminklas, Aleksandro Savioko antkapinis paminklas, vieno žymiausių tarpukario Lietuvos kapelmeisterių Jon’o Braun’o, antkapinis paminkas, kunigo Mato Ramanausko kapas, Uršulės Ivanavičienės antkapinis paminklas ir kt.
Lietuvos karių kapai.
Kapai datuojami XX a. 3-4 d-mečio. Į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas, kaip kompleksą sudarantis objektas (2010-08-26). Jam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir priskiriamos istorinės, memorialinės vertės. Tai lietuvos karių: Kazio Karaliuko, Antano Malinausko, Jono Maliuko, Kazio Markevičiaus ir Andriaus Lazakavičiaus palaikai. Palaidoti Lietuvos kariai: nežinomos dalies karys Kazys Karaliukas, miręs 1929–10–21, 4–ojo artilerijos pulko eilinis Antanas Malinauskas, miręs 1927–12–04 (1927–12–17), 2–ojo ulonų pulko eilinis Jonas Maliukas, miręs 1925–02–19, 2–ojo ulonų pulko eilinis Kazys Markevičius, miręs 1926–08–16, ir 10–ojo šaulių būrio šaulys Andrius Lazakavičius (g. 1910), miręs 1936–05–28. Antano Aleksandravičiaus (1885–1970) ir Adomo Varno (1879–1979) kūrybos Lietuvos kario kryžių medžiagos ir formos tipas, įrašų tipas ir tekstai ant kryžių (1 eilė iš kair.): „A†A / 4 art. p. nauj. / A. Malinauskas / +1927. XII. 4.“, „A†A / … / Karaliukas Kazys / +1929. X. 21.“, „A†A / 2 rait. p. eil. / Jonas Maliukas / +1925. II. 19.“, A†A / 2 ul. p. nauj. / K. Markevičius / 1926. VIII. 16.“, įrašo tipas ir tekstas ant betoninės antkapinės plokštės: „A†A / 8 Vilk. 10 Šaulių / būrio šaulys / Lazakavičius Andrius / g. 1910 m. VI. 14 d. m. 1936 M. V. 28.“ (2 eilė iš kair.): „A†A / 4 Artijerijos pulko sauj. / Malinauskas Antanas / …“, „A†A / 2 ulonų pulko nauj. / Markevičius Kazys. (kariams Antanui Malinauskui ir Kaziui Markevičiui pastatyta po 2 kario kryžius), 6 aukšti betoniniai bordiūrai, juosiantys želdinių vietas. Yra išlikusių duomenų, jog šiose kapinėse gali būti palaidoti kariai – Jonas Adomaitis VI pėst. pulko eilinis, žuvęs 1922 01 03 d. bei Petras Slavickas IV artilerijos pulko eilinis, žuvęs 1932 09 10-11 d. (karių antkapiai nerasti).
Liudo Lietuvninko antkapinis paminklas į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas 1993-05-07. Jam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir priskiriama dailės vertė150 (žr. iliustracijos Nr.83). Objekto konstrukcija – betono pamatas su cokoliu, tinkuotas betoninis antkapis. Laiptuotų tūrių antkapis, susidedantis iš horizontalios stačiakampės plokštės su profiliuotu bordiūru bei trijų pakopų laiptais, urnos pietvakarinėje pusėje ir stačiakampio, vertikalaus tūrio postamento su mirštančio sparnuoto kario skulptūra. Fasadas pagamintas iš postamento granito grūdelių dangos ir puoštas betoniniu reljefiniu kryžiumi bei marmūro imitacijos liūto bareljefu. Pietrytinis objekto fasado reljefinis įrašas: Nuov. V-ikas/ Liudas Lietuvninkas/ garbinga tarnybą eidamas žuvo 1936 – XI – 9 Gižuose. Šiaurės vakariniame fasade balta marmuro plokštė su įrašu: Garbė žuvusiam dėl pareigų/garbė tarnybai, kad yra kam už ją žūti. Policija. Šiaurės vakariniame fasade reljefinis įrašas skulptūros apačioje autoriaus signatūra: A. V. Košuba.151 Tai vienas iš ankstyvųjų išlikusių V. Kašubos darbų. Žūstančio kario temą autorius plėtojo ir vėlesnėje savo kūryboje. L. Lietuvininko antkapinio paminklo figūra yra 1939 metais sukurtos figūrinės kompozicijos „Pavargęs karys“ prototipas.

Vilkaviškio senųjų kapinių komplekse esantis Art Deco stiliaus antkapinis paminklas, skirtas žuvusiam Pajevonio šaulių būrio vadui, Vilkaviškio skautų draugovės įkūrėjui Liudui Lietuvninkui atminti, pastatytas 1937 m. Paminklo autorius – žymus skulptorius Vytautas Kašuba. 1993 m. „Mirštančio sparnuoto kario statula“ buvo įrašyta į Lietuvos istorijos ir kultūros paminklų sąrašą. Liudo Lietuvninko antkapio lentelėje yra išlikęs užrašas: „Garbingai tarnybą eidamas žuvo 1936 – XI – 9 Gižuose“. Pirmą kartą Liudo Lietuvninko antkapinis paminklas rekonstruotas dar 1999 m. Restauravimo darbus tuomet atliko skulptorius Kęstutis Norkūnas. 2022 m. Savivaldybės lėšomis buvo parengta Liudo Lietuvninko paminklo (unikalus kodas kultūros vertybių registre 15762) tyrimo, konservavimo ir restauravimo programa, kurią tų pačių metų spalio mėn. patvirtino KPD prie KM Restauravimo taryba. Prieš parengiant programą turėjo būti atlikti fotogrametriniai paminklo apmatavimai, Kultūros paveldo centre užsakyti ir atlikti įvairūs technologiniai, cheminiai tyrimai, gautos rekomendacijos dėl restauravimo darbų atlikimo metodikos – visa tai užtruko, todėl darbų pradžia nusikėlė. Paminklas, pasislėpęs po saugiu, nuo atmosferos kritulių apsaugančiu gaubtu, išliko sausas, neprisigėręs drėgmės, todėl tai palengvino restauravimo darbus, kurie buvo pradėti šią vasarą. Restauravimo procesas buvo gan sudėtingas, nes paminklas jau pradėjęs irti ir kai kurias detales reikėjo atkurti iš naujo. Paminklas baigtas restauruoti 2023 m. spalio mėn. Darbus atliko restauratorė Birutė Jakštienė-Šniaukštienė, restauravimo darbams vadovavo restauratorė-ekspertė Rūta Glinskytė-Kavaliauskienė. Paminklas restauruotas Vilkaviškio rajono savivaldybės biudžeto lėšomis. Sąmatinė darbų vertė – 14700 Eur. Paminklas yra svarbus Vilkaviškio krašto istorijos simbolis, kuriam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir priskiriama dailės vertė.
Viktorijos Romanovskos-Rodės antkapinis paminklas į kultūros vertybių registrą įtrauktas 2010-08-26. Jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo ir priskiriamos dailės, memorialinė vertės. Paminklas susideda iš stačiakampio plano postamento ir masyvios vertikalios kelių tarpsnių stelos, užbaigtos pusapvaliu su peteliais profiliuotu frontonu. Pietrytinis fasadas puoštas iškilia stačiakampe, puslankiu įgaubtais kampais plokšte su memorialiniu įrašu lenkų kalba: Tu spoczywają/drogie zwłoki/najzacniejszej matki/ S: P: Wiktoryi Z Romanowskich/ rode/ wdowy po radcy dworu/ ur. d. 28 października 1817 r./ zm. d. Stycznia 1881 r./ kocnające I niepocieszone/ wsmutku dzieci po straciw/ na ukochanszej matki/ wznosz jej tę pamiątke. Antkapinis paminklas pastatytas XIX a. pab. (aut. nežinomas), ampyro stilistika. V. Romanovskos-Rodės bareljefo atvaizdas turi psichologinio portreto bruožų: įtikinamai perteikti lengvo susimąstymo, liūdesio bruožai, matomi iš veido išraiškos, išplėstų akių žvilgsnio. Sovietmečiu buvo nuverstas, atstatytas 1994 m. Stovi kapinių pakraštyje, orientuotas į rytus.
Kunigo Juozo Stankevičiaus kapas į kultūros vertybių registrą objektas įtrauktas 2010-08-26. Jam suteiktas regioninis reikšmingumo lygmuo ir priskiriamos istorinės, memorialinės vertės. Tai ant rausvo tašyto granito postamento stovintis tamsiai pilko šlifuoto granito dviejų tarpsnių paminklas (pastatytas XX a. 4 d–metyje) su šviesaus granito kryžiumi viršuje, pietrytiniame fasade iškalta religine simbolika ir įrašais lietuvių, lotynų kalbomis: A A / Kun. Juozas stankevičius šv. Rašto profesorius g. 19-IV-1887 m. mirė 21-II 1932 m., žemiau: QUOMODO DILEXX LEGEM / TUAM DOMINE TOTA / DIE MEDITATIO MEA EST / nuliūdę tėvas ir sesuo. Palaidotas kunigas, Seinų ir Vilkaviškio kunigų seminarijų profesorius Juozas Stankevičius (1887–1932).
Lietuvos kariuomenės kūrėjo-savanorio Juozo Vaitkevičiaus kapas į kultūros vertybių registrą įtrauktas 2010-08-26. Jam suteiktas nacionalinis reikšmingumo lygmuo ir priskiriamos memorialinė, istorinė vertė Tai ant mozaikinio betono stačiakampio postamento stovinti šviesiai pilko granito 2 tarpsnių paminklas (pastatytas XX a. 4–5 d–metyje), kurio viršutinė dalis stelos pavidalo su fasade iškaltu kryžiumi (stelos pietrytiniame fasade sudaužyta Antano Vaitkevičiaus ovalo formos nuotrauka pakeista nauja). Įrašo tipas memorialinėje lentoje: Antanas Vaitkevičius / 1901. I. 11 – 1937. V. 5 / Lietuvos kariuomenės kūrėjas-savanoris / 1919 – 1922. Kapavietę dengia mozaikinio betono laiptuota plokštė ir jos šonuose esantys 6 stačiakampiai betono stulpeliai, kurie sujungti metaline grandine.
Anos Volf antkapinis paminklas Kapų g. (Vilkaviškio m., Vilkaviškio sen., Vilkaviškio r. sav.)
Netaisyklingos formos, vertikalus, vientisas paminklas, imituojantis akmenų sankrovą su išvyniotu pergamento ritiniu ( būklė gera; 2009 m.) – būklė – nepakitusi. PR fasado šlifuotame pergamento paviršiuje iškaltas įrašas lenkų kalba: „…Anny z Rudolffow / WOLFF /… 1884 r. ….“ ( įrašas iš dalies įskaitomas; 2009 m.) – būklė– nepakitusi.

Šaltiniai: