Užbaliai

Užbalių kaimas įsikūręs abipus kelio į Gražiškius, į pietus nuo Karalkrėslio sankryžos. Pirmą kartą Užbaliai paminėti 1640 m. Lankeliškių bažnytinėse knygose. Ledyno sustumta ilga aukštuma Užbalių kaimą dalija į dvi dalis. Rytinė jos dalis vadinama Butikio kalnu, kadangi tarpukaryje papėdėje, prie bevardžio upelio, gyveno ūkininkai Butikiai. Senieji Užbalių kaimo gyventojai ir dabar žino Butikynę ir Butikio kalną. Stambų ūkininką Butikį primena prie bevardžio upelio išlikęs mūrinis tvartas, senos sodo obelys, Butikių sodintas drebulynas ir prie upelio augantys lazdynų krūmai. Užbalių kaimas turėjo savo kapines – kalnelį kaimo centre, dabar vadinamą Prūskapinėmis. Šiame kaime gyveno lietuviai, keletas vokiečių ir žydų šeimų. Šių tautybių žmonės draugiškai sugyveno, todėl ir po mirties palaidoti bendrose kapinėse. Lietuviai ant kapų statė paprastus medinius kryžius, o vokiečiai – gražius metalinius, kurie buvo labiau matomi, ilgiau išlikdavo, todėl ilgainiui kapines pradėta vadinti Prūskapinėmis. Kapinėse nustota laidoti prieš Antrąjį pasaulinį karą. Savo mirusiuosius Užbalių kaimo gyventojai pradėjo laidoti Pajevonyje ar kituose aplinkiniuose bažnytkaimiuose, tačiau kalnelis ir toliau liko šventa vieta. Kiekviename didesniame kaime prie kelio gyveno kalvis. Užbaliuose buvo dvi kalvės – žydo Blecherio ir vokiečio Frickio. Šis kaimas labai nukentėjo II pasaulinio karo metais. 1944 m. vasarą frontas čia stovėjo 9 savaites, gyventojus vokiečiai išvarė iš savo namų, medinius namus išmontavo, medieną panaudojo apkasų sutvirtinimui, lauko virtuvių kurui. Ir po daugelio metų vis dar jaučiamas karo palikimas: kai kur daubose ir pievose dar išlikę apkasų fragmentai, sprogmenų išmuštos duobės, laukuose ariant traktoriai iš žemės išverčia aprūdijusių granatų ir jų skeveldrų. 1950 m. Užbalių ir Karalkrėslio kaimuose buvo įkurtas „Jaunosios gvardijos“ kolūkis. 1954 m. maži kolūkiai buvo stambinami. Centras buvo Karalkrėslyje, kuriame pastatyta nauja gyvenvietė, išaugusi Užbalių kaimo teritorijoje. Čia apie 1960 m. buvo pastatytas dviaukštis keturbutis namas, buvusioje Lėmanto sodyboje atidaryta septynmetė mokykla. 1961 – 1965 m. buvo atidarytas felčerių punktas, kultūros namai, parduotuvė, ryšių skyrius, gaisrinė, gamybiniai pastatai: sandėliai, technikos garažai ir dirbtuvės, tipinės kiaulidės ir karvidės. 1958 m. kaime pradėtas naudoti telefono ryšys. 1992 m. kolūkis suiro į bendroves, buvo pradėtas žemės grąžinimas ankstesniesiems savininkams.

Šaltiniai:

Kondratas, Benjaminas. Užbaliai [Vilkaviškio r.] / Benjaminas Kondratas// Kūrėjų pėdsakais/ Benjaminas Kondratas. – Vilnius: Margi raštai, 2004-. – p. 165-166.
Mažoji lietuviškoji tarybinė enciklopedija: 3 t. / Lietuvos TSR mokslų akademija; vyriausioji redakcija: J. Matulis (vyriausiasis redaktorius)… [et al.]. – Vilnius: Mintis, 1966-1975. – 4 t.: iliustr., faks., portr., žml.; 27 cm, T. 3, R–Ž. – 1971 (Vilnius: Vaizdas; Kaunas: K. Poželos sp.). – 953, [7] p., [23] iliustr. lap.: iliustr., faks., portr., žml.
Metų pilietiškumas. – Portr. – Rubrika: Valstybė buvo, yra ir bus: 2018 metų „Santakos“ nominacijos// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2018, gruod. 28, p. 3.
Nešukaitis, Dalius. Vilkaviškį garsino broliai dviratininkai Rutkauskai/ Dalius Nešukaitis. – Iliustr.// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2009, bal. 25, p. 6.
Rupeikienė, Elena. Užbalių kaimui – 380 metų/ Elena Rupeikienė; Kęstučio Inkratos nuotr. – Iliustr. – Pab. Pradžia: Nr. 98. – Rubrika: Istorija// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2020, gruod. 29, p. 8.
Žalnierukynaitė, Kristina. Spausdamas vertingą dviejų rūšių aliejų užbališkis jaučiasi reikalingas/ Kristina Žalnierukynaitė; autorės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Verslas // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2019, bal. 5, p. 3.
Rupeikienė, E. Užbalių kaimui 380 metų. 2021. Prieiga internete https://suduvosgidas.lt/uzbaliu-kaimui-380-metu/
Užbaliai. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/U%C5%BEbaliai
Užbaliai. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/U%C5%BEbaliai