Matulaitis Stasys

[gimė 1866 10 24 Stebuliškėse, Liudvinavo vlsč., Marijampolės aps. – 1956 04 10 Vilniuje) – gydytojas, knygnešys, publicistas, spaudos darbuotojas, istorikas. Mokėsi Liudvinavo pradinėje mokykloje. 1886 m. baigė Marijampolės gimnaziją, studijavo mediciną Maskvos universitete, ten priklausė slaptai lietuvių studentų draugijai. 1891 m. baigęs universitetą, dirbo gydytoju Aleksote, 1892 m. – Jiezne, 1893 m. – Balbieriškyje, 1902 -1904 dirbo Pilviškiuose. Per Japonijos–Rusijos karą (1904–05) paimtas į Rusijos kariuomenę. I pasaulinio karo metais vėl mobilizuotas, dirbo Vilniaus (nuo 1914) ir Maskvos (nuo 1917) ligoninėse. 1919–22 dirbo Vilkaviškio apskrities ligoninės vedėju, 1923–25 mokytoju Marijampolėje. 1919 m. birželio mėn. lenkų suimtas, ir, laikinai išleistas iš kalėjimo, pabėgo į Lietuvą. Buvo paskirtas Vilkaviškio ligoninės vedėju, vėl grįžo į LSDP. 1921 m. atsisakė dirbti Kauno karo ligoninės vyr. gydytoju. 1923 m. išsikėlė į Marijampolę, dirbo gydytoju, taip pat dėstė istoriją realinėje mokykloje. LKP įkurtos kooperatinės knygų leidimo bendrovės „Šviesa“ valdybos pirmininkas. Bendradarbiavo leidiniuose „Varpas“, „Ūkininkas“ (1895–96 juos redagavo), „Šviesa“. 1906–07 Vilniuje su V. Kapsuku redagavo socialdemokratinius leidinius „Naujoji gadynė“, „Skardas“, „Žarija“ ir kt., skaitė populiarias medicinos, istorijos, lituanistikos paskaitas. 1907 m. balandžio 7 d. išrinktas į pirmąją Lietuvos mokslo draugijos valdybą. Nuo 1911 m. „Visuomenės“ bendradarbis. Nuo 1945 gyveno Vilniuje, iki 1948 dirbo Lietuvos mokslų akademijos Istorijos institute. 1893–1935 parašė apie 30 veikalų („Lietuvių tautos istorija“ 1918 1923, „Religija ir jos socialinė reikšmė“ 1931, „1863 metai Lietuvoj“ 1933 ir kitų), išvertė 17 publicistinių ir švietėjiškų kūrinių, paskelbė literatūros kritikos straipsnių, eilėraščių, apsakymų, satyrines antiklerikalines apysakas „Parmazonas“ (1897), „Smertis“ (1900), „Pragaro gelmės“ (1904). 1957 išleistoje knygoje „Atsiminimai ir kiti kūriniai“ rašoma apie spaudos draudimo laikus, 19 amžiaus pabaigos visuomeninį ir kultūrinį gyvenimą.

Bibliografija:

Atsiminimai ir kiti kūriniai/ Stasys Matulaitis. – Vilnius: Valstybinė grožinės literatūros leidykla, 1957. – 407 p., [10] iliustr. lap.
Iš kur kilęs žmogus/ S. Matulaitis. – Minskas: Baltarusijos valstybinė leidykla Lietuvių sektorius, 1932. – 82, [1] p.
Kaip atsirado dievai ir tikyba/ S. Matulaitis. – Minskas: Baltarusijos valstybinė knygų leidykla, 1928. – 61 [1] p.
Parmazonas, arba Baisumas Dievo rūstybės: [apysaka] / paraše Sventmikis. – [Tilžė]: [S. Matulaičio, K. Griniaus, Bagdono lėšos], 1897. – 37 p.
Parmazonas, arba Dievo rūstybės baisumas/ parašė Šventmikis. – 2-as leid. – Vilnius; Bitėnai: Jankaus sp., 1906. – 40 p.
Parmazonas, arba Dievo rūstybės baisumas/ St. Matulaitis. – Vilnius: Vaga, 1965. – 162 p.
Parmazonas, arba, baisumas Dievo rūstybės: parašė Šventmikis: [recenzija]/ [Vincas Kudirka]// Lietuvių literatūros kritika/ Lietuvos TSR mokslų akademija, Lietuvių kalbos ir literatūros institutas. [T.] 1, 1547-1917/ [tekstus atrinko, autorių anotacijas ir paaiškinimus parašė V. Vanagas, K. Doveika, L. Gineitis]. – 1971.– Vilnius: Vaga, p. 207-210
Pragaro gelmės: [satyrinė apysaka]/ parašė Š …. – Tilžė: [s.n.], 1904. – 38 p.
Pragaro gelmės [Skaitmenintas objektas]: [satyrinė apysaka]/ parašė Š …. – Archyvinė kopija: 34MB. Viešos prieigos kopija: 8MB.
Smertis: daktaro papasakojimas: [antiklerikalinis apsakymas]/ parašė Šventmikis. – [S.l.] : [s.n.], [1900]. – 32 p.
1863 metai Lietuvoj = 1863 год у Лiтве/ S. Matulaitis. – Minskas: Baltarusijos Mokslų akademijos Lietuvių sektorius, 1933. – d.
Lietuvių tautos istorija/ S. Matulaitis. – [Voronežas]: Kultūros ir švietimo sekcijos leidinys, 1918. – 64, II p.