Malinauskas Donatas

[gimė 1869 03 07 Krėslaukio (dabar – Kraslava, Latvija) dvare – 1942 m. lapkričio 30 d. Altajaus krašte (1993 m. birželio 14 d. signataro ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Trakų raj. Onuškio bažnyčios šventoriuje) – Vasario 16-osios akto signataras, visuomenininkas, vienas didžiausių XIX a. pabaigos ir XX a. pradžios tautinio atgimimo įkvėpėjų ir organizatorių. D. Malinauskas gimė bajorų Mykolo ir Alinos Malinauskų šeimoje. Anksti mirus tėvui, motina su vaikais grįžo į Trakų valsčių, iš kurio buvo kilusi. Didelę įtaką D. Malinauskui turėjo netoliese gyvenęs motinos dėdė Bernardas Kęstutis-Gediminas, dėstęs Vilniaus universitete ir visą gyvenimą domėjęsis krašto istorija. Vidurinį išsilavinimą D.Malinauskas įgijo Vilniuje ir Minske. 1889 m. Lvove studijavo agronomiją, o 1890 m. įstojo į Taboro (dabar – Čekija) žemės ūkio akademiją. Ten dalyvavo tautiniuose Jaunųjų čekų ir „Sakalų“ judėjimuose, bendravo su būsimaisiais iškiliais politikais ‒ ukrainiečiu Ivanu Franko, čekais Františeku Udržalu, Tomašu Masaryku. 1895 m. baigęs studijas, Donatas Malinauskas grįžo į Jankovicų dvarą. Signataras gyveno: Vilniuje, Kaune, Prahoje, Taline. Daug laiko praleisdamas Vilniuje, kartu su seserimi Filomena platino draudžiamą lietuvišką spaudą. Buvo vienas iš slaptos draugijos „Dvylika Vilniaus apaštalų“ steigėjų. Jos nariai puoselėjo lietuviškas tradicijas, gynė lietuvių kalbos teises. 1901 m. jiems pavyko pasiekti, jog bent vienoje Vilniaus bažnyčioje – Šv. Mikalojaus, tikintiesiems būtų leista melstis lietuviškai. Malinauskas buvo vienas iš 1905 m. gruodžio 4–5 d. vykusio Didžiojo Vilniaus Seimo rengėjų ir tvarkdarių. Jis dalyvavo steigiant lietuvių kultūrines, švietimo ir ūkio draugijas „Vilniaus Aušra“, „Rūta“, „Rytas“, Lietuvių mokslo draugijos, Lietuvos ūkininkų bendrovės vienas iš steigėjų ir narys. Rengė straipsnius lietuviškiems periodiniams leidiniams „Vilniaus žinios“, „Viltis“, „Draugija“, „Lietuva“, „Naujoji Romuva“. Pirmojo pasaulinio karo metais Donatas Malinauskas priklausė Lietuvių draugijai nukentėjusiems dėl karo šelpti Centro komitetui. 1917 m. rugsėjo 18–22 d. dalyvavo Lietuvių konferencijoje, kurioje buvo išrinktas į Lietuvos Tarybą (nuo 1918 m. liepos 11 d. – Lietuvos Valstybės Taryba). 1918 m. vasario 16 d. kartu su kitais Lietuvos Tarybos nariais pasirašė Nutarimą dėl nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo, žinomą Lietuvos Nepriklausomybės Akto pavadinimu. Priklausė Lietuvos Tarybos Krašto nuostolių apskaitymo, o nuo 1919 m. – Ekonominei komisijai. Gyvendamas Kaune, signataras pradėjo dirbti Užsienio reikalų ministerijoje. 1931 m. kovo–lapkričio mėn. buvo reikalų patikėtiniu Estijoje. Daug energijos, laiko ir lėšų D. Malinauskas skyrė visuomeninei veiklai. 1925 m. buvo išrinktas Vilniaus vadavimo sąjungos vykdomojo komiteto nariu. Dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą pradėjo remti archeologinius kasinėjimus Vilniaus katedroje, vildamasis rasti kunigaikščio Vytauto Didžiojo palaikus. Jis skyrė pinigų Vytauto Didžiojo palaikų paieškai ir net užsakė nukaldinti jiems sarkofagą, kuris dabar laikomas Vilniaus arkikatedroje. Tai tik kelios detalės iš įdomaus ir įvairialypio signataro gyvenimo. 1937 m. įsigijęs Alvito dvarą, D. Malinauskas persikėlė į Suvalkiją. 1939 m. jo dovanotoje žemėje buvo užbaigta statyti Vytautavos (dabar – Trakų rajonas) parapijos bažnyčia. D. Malinauskas visomis išgalėmis kovojo už lietuvybę, tačiau lietuviškai geriau kalbėti pramoko tik perkopęs keturiasdešimtmetį. 1941 m. birželio 14 d. jis kartu su žmona ir seserimis Jadvyga ir Filomena buvo ištremtas į Altajaus kraštą, kur 1942 m. lapkričio 30 d. mirė. 1993 m. birželio 14 d. signataro ir jo artimųjų palaikai buvo perlaidoti Onuškio (Trakų rajonas) bažnyčios šventoriuje. Apdovanojimai, įamžinimas: 1928 m. vasario 16 d. apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino II laipsnio ordinu. 1929 m. kovo 2 d. Čekoslovakijos pasiuntinybė apdovanojo „Baltojo Liūto“ IV laipsnio ordinu. 2010 m. sausio 9 d. Šv. Mikalojaus bažnyčioje pašventinta atminimo lenta Lietuvos Didžiojo kunigaikščio ainiui Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarui Donatui Malinauskui. Signatarų namuose (Vilniuje) signatarams skirtoje lentoje įrašyta Donato Malinausko pavardė, jis taip pat pagerbtas Vilniuje – jo vardu pavadinta gatvė, 1999 m. išleistas pašto ženklas (dail. Jokūbas Zovė),2013 m. Donato Malinausko vardas suteiktas Trakų r. Onuškio mokyklai, J. Basanavičiaus tėviškėje Ožkabaliuose Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne visiems 1918 m. Nepriklausomybės Akto signatarams, tarp jų ir D. Malinauskui, pasodintas vardinis ąžuoliukas. 2012 m. JAV gyvenantis D. Malinausko vaikaitis Tadas Stomma ir gydytojai Viktoras Jencius-Butautas su žmona Žiedūna įsteigė D. Malinausko vardo premiją, kuri skiriama asmeniui, prisidėjusiam prie Lietuvos Nepriklausomybės stiprinimo, laisvės idėjų platinimo, valstybės istorijos garsinimo bei žmonių gerovės kėlimo, puoselėjantiems Donato Malinausko vertybe.

Bibliografija:

Apie projektą sujungti Panemunio plentą su Vilnium/ Donatas Malinauskas // Lietuvos žinios. – 1910, gruod. 11 (24) (Nr. 98), p. 2.
Atsakymas lenkų spaudai ir kun. Michalkevičiui žinotina. „Nors mano buvo aiškiai išdėta susibūrusiems vietos lenkų laikraščiams, jog jie provokuote provokuoja lietuvius…“ : [dėl gandų apie Vilniaus vyskupijos panaikinimą skleidimo] / Donatas Malinauskas. – [Vilnius]: [D. Malinauskas], [1911]. – [1] p.
“Delei p. Medemo pranešimo apie Čecho-Slovakiją ir Lietuvą…”/ Donatas Malinauskas// Lietuvių balsas. – 1921, lapkr. 26-27 (Nr. 11), p. 5
„Dauguma rimtų žmonių, ne tik lietuvių, bet ir lenkų, išreiškė man savo norą …“ : [apie vyskupų vaidmenį kovoje dėl lietuvių kalbos teisių Vilniaus vyskupijoje]/ Donatas Malinauskas// Viltis. – 1908, gruod. 21 (1909, saus. 3) (Nr. 148), p. 1–2
Šventvagiškas išplėšimas Vytauto Didžiojo karsto Vilniaus katedroje: (iš Donato Malinausko pasakojimų) // Tėvynės balsas. – 1922, geg. 4 (Nr. 60), p. 2-3

Šaltiniai:

Aleksandravičius, A. Tiek pat nusipelnęs kaip Jonas Basanavičius / Arnoldas Aleksandravičius // Ūkininko patarėjas. – 2017, bal. 6, p. 1, 4
Aniulienė, Z. Donato Malinausko portretas Onuškio seniūnijoje / Zita Aniulienė // Trakų žemė. – 2020, gruod. 31, p. 12
Aniulienė, Z. Onuškyje iškilmingai paminėta Vasario 16-oji / Zita Aniulienė // Trakų žemė. – 2017, vas. 24, p. 1, 7.
Balčiūnienė, N. … nei vėjas nupūs, nei lietus nulis! : Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais / Nijolė Balčiūnienė // Žaliasis pasaulis. – 2017, lapkr. 23, p. 8, 12
Balsevičiūtė, R. Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais / Rita Balsevičiūtė // Trakų žemė. – 2017, lapkr. 17, p. 1, 2.
Byčienė, D. Paveldėtas ežeras kelia ginčų bangas: savininkui atiteko turtas, o valstybei – beveik 800 tūkst. litų ieškinys / Dalia Byčienė // Respublika. – 2003, rugpj. 19, p. 3
Bukaitė, V. Lietuvos signatarų namų labirintuose/ Vilma Bukaitė // Liaudies kultūra. – 2018, Nr. 2, p. 10-17
Donatas Malinauskas (sėdi centre) apie 1922-1923 metus su K. Ladyga (pirmas iš dešinės): [nuotrauka] // Šv. Jokūbo kelio šviesa = The light of St. James way / [sudarytoja Laima Andrikienė. – Vilnius: Baltijos kopija, 2012, p. 228
Girdenis, P. Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai/ Povilas Girdenis // Literatūra ir menas. – 2018, Nr. 7 (vas. 16), p. 30-33
Girdenis, P. Represuotieji Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai / Povilas Girdenis // Mūsų pastogė. – 2018, kovo 21, p. 4
Grigaravičius, A. Donatas ir Filomena Malinauskai – tautinio judėjimo veikėjai / Algirdas Grigaravičius // Voruta. – 2020, Nr. 2, p. 8-16
Istorinės knygos autorius – gydytojas // Gimtasis Rokiškis. – 2012, vas. 9, p. 1-2
Jubiliejus/ Donatas Malinauckas, Mykolas Sleževičius, Jonas Vileišis// Rygos naujienos. – 1912, geg. 26 ([birž.] 8) (Nr. 21), p. 2.
Jencius-Butautas, V. Kaip Donatas Malinauskas gynė Lietuvą nuo tarptautinio komunistų sąmokslo/ Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2011, rugpj. 27, p. 9
Jencius-Butautas, V. Knygnešė Filomena Malinauskaitė/ Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2017, gruod. 30 (Nr. 12), p. 6-7
Jencius-Butautas, V. Knygnešė Filomena Malinauskaitė / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2017, lapkr. 25 (Nr. 11), p. 7
Jencius-Butautas, V. Kova dėl lietuvių tautos išlikimo / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2011, vas. 12, p. 1, 5
Jencius-Butautas, V. Kova dėl Šv Mikalojaus bažnyčios : [už pamaldas lietuvių kalba] / Viktoras Jencius-Butautas // Šv. Jokūbo kelio šviesa = The light of St. James way / [sudarytoja Laima Andrikienė. – Vilnius : Baltijos kopija, 2012, p. 47-64
Jencius-Butautas, V. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas / Viktoras Jencius-Butautas. – Trakai: Voruta [i.e. “Vorutos” fondas], 2011. – 358, [1] p.
Jencius-Butautas, V. Apie signataro Donato Malinausko tėvą Mykolą Malinauską / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, gruod. 21, p. 5
Jencius-Butautas, V. Aristokratiška kilmė / Viktoras Jencius-Butautas // Šv. Jokūbo kelio šviesa = The light of St. James way / [sudarytoja Laima Andrikienė. – Vilnius : Baltijos kopija, 2012, p. 13-19
Jencius-Butautas, V. Atsiminimai apie Didįjį Vilniaus Seimą / Viktoras Jencius – Butautas // Lietuvos aidas. – 2011, saus. 29, p. 1-2
Jencius-Butautas, V. Auksu suspindęs – senas Donato Malinausko sumanymas / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2009, gruod. 19, p. 6-7
Jencius-Butautas, V. Donatas Malinauskas Prahoje/ Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2011, birž. 8, p. 7; birž. 15, p. 7
Jencius-Butautas, V. Donatas Malinauskas Vilniuje/ Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2008, vas. 14, p. 2
Jencius-Butautas, V. Donatas Malinauskas Vilniuje / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2008, vas. 13, p. 2
Jencius-Butautas, V. Donatas Malinauskas Vilniuje / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2008, vas. 12, p. 1-2
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, geg. 25, p. 5
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, rugs. 28, p. 5
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, rugpj. 31, p. 5
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko ir dr. Jono Basanavičiaus telegrama Romos Popiežiui / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2018, vas. 24, p. 6
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko ir jo šeimos narių tautybė / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2017, rugs. 30, p. 7
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, liep. 27, p. 5
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2019, birž. 29, p. 5
Jencius-Butautas, V. Donato Malinausko veikla Lietuvių draugijoje nukentėjusiems dėl karo šelpti / Viktoras Jencius–Butautas // Voruta. – 2019, geg. 25, p. 5
Jencius-Butautas, V. Dvarai ir palivarkai: Autorius apgailestauja,kad knygoje “Trakų krašto dvarai ir palivarkai” per maža žinių apie Tolkiškių, Ubiškių krašto dvarus.Autorius – Donato Malinausko giminės palikuonis ir išstudijavęs turtingos šeimos praeitį,pateikia naujos medžiagos apie Ubiškių ,Saloviškių, Gineitiškių,Peteriškių dvarus.] / Viktoras Jencius – Butautas // Trakų žemė. – 2001, bal.28, priedas “Senieji trakai”
Jencius-Butautas, V. Signataro Donato Malinausko turto likimas laisvoje Lietuvoje / Jencius V. // Voruta. – 2000, rugs.16, p.4.
Jencius-Butautas, V. Su visa tauta kentėję : kaip Donatas Malinauskas ir daktaras Cemachas Šabadas gelbėjo alvitiečius Pirmojo pasaulinio karo metu / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuvos aidas. – 2011, bal. 2, p. 1, 5
Jencius-Butautas, V. 1911-ieji ir Donato Malinausko kova už lietuvybę. / Viktoras Jencius-Butautas. // Trakų žemė. – 2001, vasario 17, p.1,4.
Jencius-Butautas, V. 1911 – ieji ir D. Malinausko kova už lietuvybę / Viktoras Jencius – Butautas //Voruta. – 2001 vas. 17, p. 2, kovo 3, p. 2, 6.
Jencius-Butautas, V. 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas: Atgimusiai Lietuvai – 90 metų / Viktoras Jencius-Butautas // Lietuva ir Čekija: istorija, kultūra, politika / redaktorius ir leidėjas Petras Algis Mikša. – 2002, Nr. 1. – Vilnius, 2002, p. 5-82
Jencius-Butautas, V. Tragiški Donato Malinausko ir Vinco Kemežio likimai / Viktoras Jencius-Butautas // Voruta. – 2020, Nr. 4, p. 41-44
Jencius-Butautas, V. Už lietuvišką raštą ir spaudą / Viktoras Jencius-Butautas // Šv. Jokūbo kelio šviesa = The light of St. James way / [sudarytoja Laima Andrikienė. – Vilnius : Baltijos kopija, 2012, p. 65-72
Kačerauskienė, A. Pagerbė signatarą/ Aldona Kačerauskienė // XXI amžius. – 2009, vas. 27, p. 10
Klimavičius, R. Donato Malinausko parašo mįslė / Raimundas Klimavičius // Neįminta XX amžiaus Lietuvos istorijos mįslė: Vasario 16-osios akto pėdsakais / Raimundas Klimavičius. – Vilnius: Žuvėdra, 2003, p. 64-67
Laurinavičius, J. Donatas Malinauskas sugrįžo… / Jonas Laurinavičius // Atminties ženklai : publikacijos iš “Gimtinės” mėnraščio, 1989-2009 / Jonas Laurinavičius. – Kaunas: Naujasis lankas, 2013.- p. 234-235
Liekis, A. Donatas Malinauskas: (1869-1942) [apie Nepriklausomybės akto signatarą] / Algimantas Liekis // Signatarai: vasario 16 / Algimantas Liekis. – Vilnius : Džiugas, 1996, p. 209-215.
Liekis, A. Pirmoji Lietuvos Valstybės Taryba, 1918 m. vasario 16 d. pasirašiusi Lietuvos Nepriklausomybės Aktą: [nuotrauka] //Signatarai: vasario 16 / Algimantas Liekis. – Vilnius: Džiugas, 1996, p. 26-27
Lietuvos bajorai – Vasario 16-osios akto signatarai: Mykolas Biržiška, Donatas Malinauskas, Stanislovas Narutavičius / [Lietuvos bajorų karališkoji sąjunga]. – Vilnius: Vaga, 2018. – 151, [22] p
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai// Švenčionių kraštas. – 2018, vas. 28, p. 5
Lietuvos nepriklausomybės Akto signatarai Donatas Malinauskas, 1869-1942: Lietuvos šimtmečiui/ parengė Bronius Lazaraitis // Švenčionių kraštas. – 2018, vas. 28, p. 5
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas: [biografija bei politinė ir visuomeninė veikla (1869-1942)] / Kazys Misius // Onuškis / [vyriausioji redaktorė sudarytoja Živilė Driskiuvienė]. – Vilnius : Versmė, 2017, p. 1429-1448
Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko tėviškės takais/ Nijolė Balčiūnienė// Žaliasis pasaulis. – 2017, lapkr. 23, p. 8, 12
Lietuvių deklaracija / ingaliotiniai: (pasirašė) d-ras J. Basanavičius, Donatas Malinauskis, Vilnius, rugp. 4 d., 1914 m. // Draugas. – 1914, spal. 22 (Nr. 43), p. [1].
Lopata, R. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas / Raimundas Lopata. – Vilnius: Voruta, 1997. – 258, [2] p., [1] portr. lap.
Malinauskas Donatas: 1869 03 07 (02 23)-1942 11 30: agronomas, politikos, visuomenės veikėjas, spaudos darbuotojas: [biografija] / Nastazija Kairiūkštytė // Lietuvybės kovų verpetuose: Vilniaus ir Seinų kraštai XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje / Nastazija Kairiūkštytė, Alma Gudonytė. – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009, p. 170-174
Mašalaitis, B. Alvito dvaras: signataro D. Malinausko dvaras / Benjaminas Mašalaitis // Kelionės ir pramogos. – 2010, Nr. 11, p. 66, 68
Mažvilaitė, M. Onuškis pagerbė Vasario 16-osios akto signatarų atminimą/ Marija Mažvilaitė // Trakų žemė. – 2001, vasario 24, p.1,2.
Onuškyje pagerbtas Vasario 16-osios Akto signataras Donatas Malinauskas // Trakų žemė. – 2016, vas. 19, p. 1, 4
Paulauskaitė, S. Gimė Donatas Malinauskas/ parengė Sigita Paulauskaitė// Vakaro žinios. – 2017, kovo 10, p. 18
Petkus, V. Donatas Malinauskas (1869 III 7 – 1943 XI 30) : [Nepriklausomybės akto signataras] / Viktoras Petkus // Vilniaus šv. Mikalojaus bažnyčia / Viktoras Petkus. – Vilnius: Petro ofsetas, 2004, p. 218-220
Plečkaitis, V. Nelengvi ir skirtingi 20-ties Nepriklausomybės akto signatarų likimai / Vytautas Plečkaitis // Mūsų pastogė. – 2018, vas. 28, p. 4
Rudokas, J. Donatas Malinauskas ir Tadas Ivanauskas / Jonas Rudokas // Tas kelias į Vilnių… : kovų dėl mūsų sostinės metraštis/ Jonas Rudokas. – Vilnius : Gairės, 2014. – 136-143
Rupeikienė, E. Vasario 16-oji – mūsų širdyje ir atmintyje / Elena Rupeikienė //Santaka. – 2021, vas. 19, p. 8, 10
Selickaitė, R. Minime 150-ąsias Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro Donato Malinausko gimimo metines/ Rasa Selickaitė // Trakų žemė. – 2019, kovo 8, p. 7
Stadalnykaitė, I., Vercinkevičius, J. Didieji Šv. Antano atlaidai Vytautavoje ir signataras D. Malinauskas / Irma Stadalnykaitė, Juozas Vercinkevičius // Voruta. – 2018, birž. 30 (Nr. 6), p. 10
Staniulis, V. Trečias paminklas signatarui / V. Staniulis // Kauno diena. – 1998, vas. 14, p. 4
Varnas, M. Signataras ne nuo žagrės / Mykolas Varnas // Lietuvos žinios. – 2019, kovo 8, p. 14-15
Vytautas Didysis ir 1918 m. Nepriklausomybės akto signataras Donatas Malinauskas / Bažnytinio paveldo muziejaus inf. // Trakų žemė. – 2020, vas. 28, p. 8
Zakarevičiūtė, J. Signataro Donato Malinausko portretas savivaldybėje / Jolanta Zakarevičiūtė // Trakų žemė. – 2020, birž. 26, p. 12.
Zakarevičiūtė, J., Vercinkevičius, J. Žuklijuose pagerbtas kraštietis Vasario 16-osios akto signataras Donatas Malinauskas / Jolanta Zakarevičiūtė, Juozas Vercinkevičius // Trakų žemė. – 2018, vas. 9, p. 1, 7.
Zemlickas, G. XX a. amžiaus politikos ir diplomatijos sūpuoklėse / Gediminas Zemlickas // – 2019, rugpj. 31, p. 1, 3, 6
Zibolienė, D. Gydytoją chirurgą muziejininkai pagerbė už istorines žinias/ Dalia Zibolienė// Gimtasis Rokiškis. – 2012, vas. 21, p. 3
Zibolienė, D. Įteiktos pirmosios Donato Malinausko premijos/ Dalia Zibolienė// Gimtasis Rokiškis. – 2012, kovo 15, p. 1-2
Žaromskienė, M. Tikėjęs Lietuva: knygos apie signatarą pristatymas Pakuonyje/ Marytė Žaromskienė // Gyvenimas (Prienų r.). – 2018, geg. 19, p. 2
Žemaitaitis, A. Nepriklausomybės Akto signataras Donatas Malinauskas / Algirdas Žemaitaitis // Draugas. -2012, vas. 11, p. 2
Žilinskas, A. Bajoras, kūręs Lietuvos valstybę / Antanas Žilinskas // Santaka. – 2017, rugs. 9, p. 5
Žilinskas, A. Nuo Veiliškių iki Vytautavos: signataro Donato Malinausko giminės keliais / Antanas Žilinskas // Santaka. – 2020, birž. 19, p. 9–10
Donatas Malinauskas. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Donatas_Malinauskas
Vaitkevičienė, K. Spirito varykla laukia tikrojo šeimininko. 2010. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=18455