Gudkaimio (Prapuolenių) dvaras

1784 m. dokumentuose įrašyti net 4 Gudkaimio dvarai, kuriuos valdė Hanusovskis, Stravinskis, Oranas ir Valentinavičius. Visi jie buvo vienoje vietoje ir jų žemės ribojosi. Beveik visuose literatūros šaltiniuose teigiama, kad prūsmečiu dvarus pradėjo valdyti vokiečiai, bet patyrinėjus paaiškėja, kad juos ir toliau valdė žmonės, turėję tokias pačias pavardes, kaip ir LDK laikų lenkų tautybės dvarų savininkai. Kadangi Gudkaimio dvaras dar LDK laikais buvo padalytas keliems paveldėtojams, tai prie pavadinimų atsirado raidės A, B ir C. 1821 m. vienas dvaras ir toliau priklausė lenkui Valentinavičiui. 1828 m. liepos 5 d. mirus dvarininkui Mykolui Valentinavičiui, jo turto paveldėtojai buvo valdžios pakviesti iki 1830 m. susitvarkyti paveldo dokumentų. 1877 m. būta dviejų dvarų: Gudkaimio A ir Gudkaimio C. Pirmajame stovėjo 2 namai, kuriuose gyveno 46 vyrai ir 28 moterys. 1888 m. Gudkaimyje A stovėjo 6, o Gudkaimyje C – 9 namai. 1889 m. Gudkaimio A ir B dvaruose surašyta 113 žmonių, iš kurių 92 buvo lietuviai ir 21- vokietis. C dvare gyveno vien tik lietuviai – 195. Yra ir kita 1888 m. surašymo statistika, kuri gerokai skiriasi nuo pateiktų duomenų. Kai kuriose šaltiniuose teigiama, kad tuo laikotarpiu vieną Gudkaimio dvarą turėjo V. Kudirkos artima bičiulė ir globėja Valerija Kraševska. Vienas iš dvarininkų XIX a II pusėje buvo vokietis, kurio pavardė ar vardas artimi žodžiui “ Godfrydas“. 1903 m. Gudkaimio A ir B dvarus valdė vokietis Oskaras Lengvinas, Augusto sūnus. 1903 m. Gudkaimį C valdė (atrodo, be nuosavybės teisių) Davidas Šatenšteinas. 1909 m. duomenimis, Gudkaimio A dvaro savininkas jau buvo Karolis Baldamas (Baldamus). Kaimo bendruomenė vis dar saugo Baldamo dvaro varpą. Tarpukario dokumentuose nurodyta, kad dvarą kurį laiką valdė ir jo tėvas Gustavas Baldamus. Gudkaimio dvaro istorija labai paini dėl jos sudėtingos struktūros ir dažnos savininkų ar nuomotojų kaitos. Išlikęs vienas pastatas ir dar galima įžvelgti senosios dvarvietės ribas.

V. Chomanskis Baldamo dvare lankėsi vaikystėje, 1937 metais, ir ryškiai atsimena daug buvusio gyvenimo detalių. Savo atsiminimus prieš keletą metų pats padovanojo gudkaimiškiams. Šis žmogus Atsiminimuose jis aprašo viešnagę pas tėvą, kuris buvo Lietuvos kariuomenės generalinio štabo karo topografijos skyriaus majoras, tuometiniame Gutkaimyje prižiūrėjęs didelio trianguliacijos signalo bokšto (gairės) statybą ir gyvenęs dvare. V. Chomanskis taip pat aprašo ir Gutkaimio dvaro namą: „Buvo tai tipiškas Rytprūsių dvaro namas, mūrinis ir iš raudonų plytų. Fasadas ir vienas šonas iš parko pusės tinkuotas pilku tinku. Langai senoviški, aukšti, suveriami, keturių dalių. Iš parko pusės sienos tarp langų buvo apaugusios vijokliais, priešais langus išilgai pastato buvo platus žvyruotas takas, o toliau jau tuščios, rudenį be gėlių klombos. Už jų keli dekoratyviniai krūmai ir dar toliau aukšti medžiai, atrodo, gal net kelios eglės tarp jų. Parkas nedidelis. Tarp medžių kai kur jau prasišvietė laukų šviesuma. Tuoj už parko palauke vedė kelias į Gutkaimio vaisių sodą, kuris buvo į rytus nuo namo. Puikiai prisimenu traukiamu vargano arklio lenterių vežimu iš Kybartų atvažiavusius į dvaro sodą tris žydus. Jie iš Baldamo nuomavo dalį sodo ir dabar atvažiavo nuskinti ir išvežti prinokusius obuolius. Iš kiemo pusės namas nebuvo tinkuotas, kas dar labiau pabrėžė jo vokišką prūsišką tipą. Iš kiemo į namą buvo du įėjimai. Kairysis arba rytinis įėjimas vedė į ūkio kontorą ir pieninę. Pasterizuoto pieno buteliai iš pieninės kas rytą buvo išvežami parduoti į Kybartus, Virbalį, o gal ir į pačius vokiškus Eitkūnus. Dabar tai mane stebina, nes puslitriniai ir litriniai buteliai buvo tokie patys ir taip pat uždaryti, kaip Kauno pieno centro. Matyt dvaro pieninė buvo aukšto lygio.“ Atsiminimuose V. Chomanskis rašo, kad net kiaulės dvare buvo labai švarios. Baldamo dukra jam pasakojusi, jog šios dažnai prausiamos. Dešinysis – vakarinis namo įėjimas vedė į gyvenamuosius kambarius. „Mūsiškiai du buvo antrame aukšte, o Baldamas gyveno pirmame. Gerai įsiminė pirmasis mūsų kambarys. Buvo tai didelis kambarys su dviem langais į parko pusę. Už jo buvo miegamasis, tamsesnis ir mažesnis, nes turėjo tik vieną langą. Sienoje tarp šių kambarių buvo didžiulis baltų glazūruotų koklių švediškas pečius. Prisimenu jį labai gerai, nes mano gimimo dienos (spalio 5 d.) proga Baldamo dukra ant to pečiaus, kaip ekrano, mums visiems sėdint už stalo, savo projekciniu aparatu demonstravo spalvotus įvairių pasaulio kraštų gyvūnų paveikslus“, – atsimena dvare viešėjęs. V. Chomanskis. Įdomu tai, kad šio dvaro savininko giminaitis Oskaras Baldamas buvo pirmosios Lietuvos muitinės administracijos – Prekybos ir pramonės ministerijos Muitinių departamento – vadovu.

Šaltiniai:

Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 91 – 93 – ISBN 978-609-422-109-5
Šlivinskienė, Ieva. Prapuolenių dvaras sparčiai keičiasi / Ieva Šlivinskienė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2018, liep. 27, p. 9.
Žalnierukynaitė K. Gudkaimio bendruomenė tapo …. dvarininke// Santaka. – 2015. Vasario 23 d., p. 4.
Gudkaimio dvaras. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Gudkaimis
Mašalaitis B. Gudkaimio dvaras. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/gudkaimio-dvaras-470.html
Virtualus Gudkaimio turas. Prieiga internete https://www.youtube.com/watch?v=ImiI9pBoBso
Žalnierukynaitė K. Į Gudkaimį sugrįžo senasis Baldamo dvaro varpas. 2015. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=37803
Žalnierukynaitė K. Prapuolenių dvaras virto savarankiško gyvenimo namais. 2019. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=53639