Žemaitis Kęstutis Vincas

[gimė 1928 03 21 Šalniškėje, Kazlų Rūdos valsčiuje, Marijampolės apskrityje – mirė 2020 08 06 Klivlande, JAV]. Gyveno katalikiškoje miškininko Vinco ir mokytojos Bronės Ruseckaitės Žemaičių šeimoje. 1939 metais baigė Kauno jėzuitų pradžios mokyklos šeštąjį skyrių, gimnaziją lankė Kaune, Mažeikiuose ir Vilkaviškyje, baigė 1946 metų pavasarį Eichštete Vokietijoje. Studijavo elektrotechniką Karlsruhės Aukštojoje Technikos mokykloje. 1949 m. pavasarį atvyko į Amerika, kartu su Kęstučiu Trimaku ir Algimantu Keziu, 1950 – 1952 metais buvo jėzuitų naujokyne kartu su Kęstučiu Trimaju ir Algimantu Keziu. 1953 rudenį atvyko į Romos lietuvių kolegiją, Gregoriano universitete 1957 metais gavo filosofijos licencijato laipsnį ir 1958 – 1962 metais studijavo psichologiją, filosofiją bei teologiją Miuncheno universitete. Romoje 1964 metais gavo teologijos bakalaurą ir 1965 metų balandžio 3 dieną, Romos Laterano bazilikoje, buvo įšventintas kunigu.
Tų pačių metų rugsėjo 30 dieną apsigyveno Klyvlende, daugiausia dirbo su lietuvių jaunimu. 1966 – 1982 metais padėjo organizuoti „Jaunimo Žygį pas Šventąjį Tėvą“, vėliau pavadintą „Žygiu už Tikėjimo laisvę“. 1974 metais penkis mėnesius padėjo į kritišką padėtį patekusiai, amerikiečių parapijai Wooster, Ohio, apie 60 mylių į pietus. Kad galėtų ir toliau padėti Klyvlendo lietuviams, tų metų birželio 25 dieną buvo paskirtas Jennings Center for Older Adults (Garfield Heights, Ohio) kapelionu ir ten išbuvo iki gyvenimo pabaigos.
Trumpoje Kęstučio Žemaičio biografijoje reikėtų pažymėti vieną svarbią aplinkybę: kunigas Kęstutis Žemaitis – miškininko, etnologo, visuomenės veikėjo Vinco Žemaičio sūnus. K. Žemaičio rūpesčiu dienos šviesą išvydo Vinco Žemaičio knyga „Nuo Šeimenos krantų“, kurioje tilpo autoriaus gyvenimo ir veiklos apybraižos, kūriniai iš Lietuvos istorijos, ekologijos. Kai kuriuos skyrius papildė pats Kęstutis Žemaitis. Lietuvoje ir užsienio leidiniuose spausdinta nemažai aktualių Kęstučio Žemaičio įžvalgų dėl Lietuvos nepriklausomybės įtvirtinimo, dėl mokslo, švietimo ateities plėtotės. Ypatingą dėmesį kunigas daugelį metų rodė ir rodo Vilkaviškio Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinei mokyklai.
K.Žemaitis ne kartą svečiavosi gimtuosiuose kraštuose, jo širdžiai brangus Andriškių kaimas, kuriame gimė ir augo jo tėvelis, mama Veronika, giminės. „Išbraidžiojau visą upę, prisimenu kiekvieną duburėlį, brastą. O kiek meškere sužvejodavau žuvų, o kaip gera vasarą būdavo atsigaivinti nuo kaitros…“ – prisiminė paskutinį kartą lankydamasis Kęstutis. Tarsi matė tėvelius, sodus, vyšnynus, gaubusius Žemaičių namus. Širdyje išsaugojo Andriškes, jos nepakartojamą Šeimenos vingį, žmones, visą Lietuvą.

Šaltiniai: