Profesoriaus Kazio Morkūno (1925-2014) kūrinys. Pirmasis garsaus vitražų meistro darbas bažnyčiai. K. Morkūno mokytojas – Lietuvos vitražų patriarchas, scenografas, lėlininkas, profesorius Stasys Ušinskas (1905-1974). Vitražai vaizduoja Švč. Mergelės Marijos gyvenimo scenas (1996). Įmontuoti Katedros konsekracijai (1998).
Pirmąją auką (10000 dolerių) ir postūmį vitražų įrengimui davė Los Andželo kunigas Vincas Jonas Bartuška, kai prelatas Vytautas Gustaitis su vyskupu Juozu Žemaičiu buvo nuvykę į JAV rinkti aukų Vilkaviškio katedros atstatymo darbams (1990). Projekto kuratorius prof. Vytautas Nasvytis, su architektu Juozu Palaima rengęs Katedros atstatymo projektą (konstruktorius buvo prof. Viktoras Ražaitis), pasiūlė prof. Kazio Morkūno kandidatūrą. Pateikti eskizai sužavėjo prelatą spalvų deriniais. Profesoriui teko imtis darbo. Turintis individualų braižą, puikus piešėjas ir brandus koloristas K. Morkūnas, jau seniai laikomas lietuvių vitražo meno avangardo atstovu, gebėjo kurti įvairiomis vitražo technikomis. 1953 m. vitražui „Statybininkai“ pirmąsyk panaudojo stiklą, sulipdytą iš kelių sluoksnių. Vėliau jo kūryboje esama kūrinių iš skaldyto reljefinio, taip pat storo skaldyto stiklo, sujungto ne švinu, o betonu ir geležies karkasu; jis taip pat yra naudojęs storą stiklą, karštu būdu suliedintą iš vitrininio stiklo gabalų, spalvotą veidrodinį ir konusinį stiklą, bespalvio stiklo luitus, dengtus glazūra. Kūrė ir trijų matavimų vitražus. 9-ojo dešimtmečio antroje pusėje grįžo prie tradicinės technikos, būdingos Vilkaviškio katedros vitražams.
Temą padiktavo katedros titulas. Sukurti 26 vitražai plono stiklo vitražo technika, įgalinančia perteikti lyrinę, romantinę nuotaiką. Mergaitės ir moters paveikslas nuo kūrybinio kelio pradžios buvo dažnas K. Morkūno kūrinių motyvas. Kairėje (nuo įėjimo, einant pagal laikrodžio rodyklę) galima išskirti šias Švč. Mergelės Marijos gyvenimo scenas: „Švč. Mergelė Marija, šv. Joakimas ir šv. Ona“, „Šv Ona moko Švč. Mergelę Mariją“, „Marijos ir Juozapo sužadėtuvės“. Presbiterijoje: „Apreiškimas Marijai“ ir „Marija lanko šv. Elzbietą“. Dešinėje (toliau einant pagal laikrodžio rodyklę): „Kristaus gimimas“ , „Pabėgimas į Egiptą“, „Pieta“. Transepto galuose ir šoninėse navose virš jų yra rozetės. Kairėje (viršuje) – Maloningoji Švč. Mergelės Marijos širdis su rožių vainiku, apačioje – Marijos vardo monograma. Dešinėje pusėje (viršuje) – drobulės ant kryžiaus, simbolizuojančios Mariją, nuo pradėjimo momento apgaubusią Kristų savo kūnu, lydėjusią Jį visą gyvenimą ir po mirties suvyniojusią į drobules, apačioje – mėnulis ir dvylikos žvaigždžių vainikas, aprašyti Apreiškime Jonui. Presbiterijos centre viršuje esanti rozetė vaizduoja tradicinę šiai vietai Apvaizdos akį. Katedros viršų juosiantys vitražai vaizduoja angelų chorą. Zakristijos vitražuose pavaizduotas šv. Kazimieras (kairėje) ir šv. Jurgis (dešinėje). Katedros rūsyje, didžiojoje šarvojimo salėje, kabo erdvinis vitražas „Prisikėlęs Kristus.“
Švč. Mergelės Marijos scenas vaizduojantys vitražai pasižymi atpažįstamais fiziniais pavidalais, išraiškingomis, kupinomis vidinės jėgos vaizduojamų kūnų formomis, gražiais stilizuotais veidais, aiškiomis kompozicijomis. Figūros apibendrintos, suskaidytos ir dinamiškos, joms nebūdingas „vyriškas“ daugelio ankstesnių monumentalių K. Morkūno vitražų pobūdis. Ciklas sukelia poetinio pasakojimo įspūdį. „Angelų choro“ vitražams būdingas didesnis abstraktumas, kūnų apybraižos ištirpę muzikalioje spalvotų stiklo gabalėlių ritmikoje. Šv. Kazimiero ir šv. Jurgio atvaizdai – tarpiniai. Paties meistro manymu, jam labiausiai pavykę presbiterijos vitražai – dėl ritmikos pagavos ir mėlynos spalvos panaudojimo, vizualiai prailginančio katedrą.
Vilkaviškio katedra gali didžiuotis pasaulinio lygio vitražais. Jie – pagrindinis santūraus bažnyčios interjero spalvinis akcentas bei puikus architektūros ir vitražo meno sintezės pavyzdys.
Šaltiniai:
- Atstatytai Vilkaviškio katedrai 10 metų. Kaunas: Naujasis lankas, 2008.
- Kazys Morkūnas. Teksto aut. ir sud. Sigizmundas Šimkus. Vilnius: Vaga, 1984.
- Mičiulienė Eglė. Vilkaviškio katedros pasididžiavimas – žymaus meistro vitražai//Santaka. 2025 m. spalio 14 d. Nr.78. P.p.1, 5.
- Lietuvos dailininkų žodynas. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016, t. 4: 1945–1990, p. 506–507.
- Kazys Morkūnas. Prieiga internete: https:https://www.vle.lt/straipsnis/kazys-morkunas/
Last modified: 2026 29 balandžio
