Pedagogas, šachmatų treneris. Gimė 1930 03 29. Tėvai: Silvestras Dambrava (1884 – 1942) ir Apolonija Pabarškaitė (1899-1978). Susituokė 1919 m. Babinavičiuose (Vitebsko sr., Baltarusija). 1920 m. gimė sūnus Vytautas Antanas (būsimasis Lietuvos ir JAV diplomatas, žurnalistas, visuomenės veikėjas, teisės mokslų daktaras). Netrukus visi trys atvažiavo į Lietuvą ir apsigyveno nuosavame name Utenoje. Tėvas Silvestras, buvęs kompozitoriaus Juozo Naujalio mokinys, iš pradžių dirbo vargonininku, po to perėjo į policiją. Motina Apolonija pagimdė viso šešis vaikus: penkis sūnus ir vieną dukterį (Vytautas Antanas (1920-2016), Robertas (1921-1939), Vitalija (1925-2020), Stasys (1927-2012), Gediminas (1931-2017)). Kęstutis – penktas vaikas šeimoje. 1940 m., Silvestrui dirbant Užpalių policijos nuovados viršininku, Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą. Lietuvos policija buvo likviduota, Silvestras atleistas iš darbo. Prasidėjo NKVD tardymai. 1941 m. pavasarį namuose apsigyveno enkavedistai. 1941 m. birželio 14 d. šeima buvo atskirta ir ištremta į Sibirą. Tėvas, kurio daugiau nebematė, netrukus mirė. Iš pradžių Kęstutis mokėsi Veršinino septynmetėje mokykloje. 1948 m. su tremtinės Stundžienės šeima su jauniausiu broliu Gediminu grįžo į Lietuvą. Netrukus iš Sibiro parvažiavo ir Mama Apolonija su seserimi Vitalija ir broliu Stasiu. Lietuvoje iš pradžių mokėsi antroje suaugusiųjų gimnazijos klasėje. 1948 m. rudenį išlaikė egzaminus už trečiąją gimnazijos klasę ir iki 1949 m. pradžios (4 mėnesius) mokėsi ketvirtoje. 1949 m. pagal Ypatingojo pasitarimo prie TSRS VSM 1949 m. balandžio 1 d. nutarimą, remiantis RTFSR 1926 m. BK 82 straipsniu, už „pabėgimą iš tremties“ nubaustas 3 metams laisvės atėmimu ir tremtimi iki gyvos galvos, pradedant 1949 m. sausio 10 d. Iš pradžių lageryje teko dirbti sunkų fizinį darbą, po to tapo sanitariniu instruktoriumi. Dirbdamas lagerio mediku susirgo plaučių tuberkulioze, buvo paskirtos pneumotorakso procedūros. 1951 m. – antroji tremtis Sibire, trukusi iki 1957 m. 1953 m. baigė Troicko vidurinę mokyklą, tais pačiais metais įstojo į Bijsko pedagoginio instituto Matematikos fakultetą, kur per pirmus metus baigė 2 kursus. Neakivaizdines studijas tęsė dirbdamas matematikos mokytoju. Nuo 1954 m. rugpjūčio 20 d. iki 1955 m. rugsėjo dirbo Bulatovo septynmetėje mokykloje, nuo 1955 m. rugsėjo iki 1957 m. rugsėjo – Teležichos septynmetėje mokykloje. 1957 m. metais Teležichos žmonės išrinko Kęstutį apylinkės deputatu. 1957 m. grįžo į Lietuvą. Kadangi tėviškėje apsigyventi buvo neleista, apsigyveno Vilkaviškyje. Dirbo daugelyje rajono mokyklų: Bartninkuose, Vilkaviškio vakarinėje, Giedriuose, Sūdavoje, Vilkaviškio II-ojoje vidurinėje („Aušroje“), Vištytyje, Pašeimeniuose. Dirbdamas baigė matematikos studijas Bijske. Sukūrė šeimą, tapo 4 vaikų tėvu. Buvo Vilkaviškio sporto mokyklos šachmatų treneris, išugdė daug talentingų, konkursus laimėjusių šachmatininkų, tarp kurių ir jo dukros – nacionalinės sporto meistrės Asta Dambravaitė – Raškevičienė ir Rita Varnienė. Asta Dambravaitė-Raškevičienė (g. 1971 m. ) – Lietuvos moterų šachmatų čempionato bronzininkė (1991, 1992, 1997 m.), šachmatų olimpietė. Rita Varnienė (g. 1973m.) – Lietuvos moterų šachmatų čempionė (1991, 1999 m.), vicečempionė (1990, 1992, 2000 m.), bronzininkė (1993, 2002 m.), Lietuvos moterų šachmatų rinktinės narė, šachmatų olimpietė. 1993 m. kovo mėn. K. Dambrava išrinktas Vilkaviškio miesto Deputatų tarybos deputatu ir jos pirmininku, Vilkaviškio rajono šachmatų federacijos ir Vilkaviškio Politinių kalinių ir tremtinių sąjungos (LPKTS) pirmininku. Aktyviai dalyvavo LPKTS veikloje. 1995 m. kovo mėn. išrinktas Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos nariu. 1995 m. asmeninėmis lėšomis išleido brolio Vytauto Antano veikalą „Molotovo – Ribentropo pakto užkulisiai“. 1995 m. gruodžio 2 d. įkūrė šachmatų klubą „Širvinta“. 1996 m. jam suteiktos matematikos vyresniojo mokytojo ir šachmatų vyresniojo trenerio kategorijos. Jo paties žodžiais tariant, dar „praeitam šimtmety“ baigė neakivaizdinius chorvedžių kursus. 1996 m. jo iniciatyva įkurtas Vilkaviškio kultūros centro mišrus kamerinis choras „Uosija“ (vadovė Danguolė Barauskienė) kurio užuomazga – vadinamas „Tremtinių“ choras, paruošęs daug įvairių stilių pasaulietinės ir sakralinės vokalinės muzikos programų, dalyvavęs įvairiuose kultūriniuose renginiuose, festivaliuose bei konkursuose. K. Dambrava ilgus metus buvo vienas pagrindinių Vilkaviškio Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo katedros choristų.
Mokytojas apdovanotas daugybe garbės raštų, aprėpiančių tris sritis: meninę, pedagoginę veiklą ir šachmatus. Pirmasis apdovanojimas už meninę veiklą gautas dar Sibire už dueto „Neužmiršk“ atlikimą (1956 m.) rajoniniame dainos konkurse, Lietuvoje gauti garbės raštai už aktyvų dalyvavimą meninėje saviveikloje, padėka už Vilkaviškio kultūros centro mišraus choro įkūrimą ir dalyvavimą jame. Skirti apdovanojimai už gerą darbą švietimo bei visuomeninės veiklos srityse. Daugiausia apdovanojimų – už dalyvavimą šachmatų sporte, jo paruoštiems šachmatininkams ir komandoms laimėjus prizines vietas rajoniniuose, respublikiniuose ir tarptautiniuose turnyruose, teisėjavimą ir asmenišką dalyvavimą varžybose. Tiek „Širvintos“ , tiek Vilkaviškio sporto mokyklos komandos buvo daugkartinės Lietuvos čempionatų nugalėtojos ir medalininkės.
2006 m. LPKTS Vilkaviškio skyrius jam skyrė Padėkos raštą už pasiaukojamą darbą. 2008 m. apdovanotas I-ojo laipsnio LPKTS žymeniu Nr. 122 „Už nuopelnus Lietuvai“. 2011 m. išleido atsiminimų knygą „Vienuolikmetis nusikaltėlis“, už kurią gavo Užpalių bibliotekos darbuotojų padėką (2011 m.)
Šaltiniai:
- Dambrava, Kęstutis. Vienuolikmetis nusikaltėlis. Marijampolė: TeleSATpressa, 2011.
- Mes sugrįžom… II dalis. Vilkaviškio rajono politinių kalinių ir tremtinių prisiminimai ir darbai grįžus iš tremties. Kaunas: Naujasis lankas, 2012.
- Vilkaviškio kultūros centro mišrus choras “Uosija”. Prieiga internete https://lchs.lt/choras/vilkaviskio-kulturos-centro-misrus-kamerinis-choras-uosija/
- Rita Varnienė. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Rita_Varnienė
- Asta Dambravaitė-Raškevičienė. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Asta_Dambravaitė-Raškevičienė
Last modified: 2025 17 rugsėjo
