Baltai tinkuoti dvaro rūmai, stovintys vakarinėje kelio Virbalis – Pajevonys pusėje (apie 300 m nuo kelio) yra gerai matomi iš visų pusių. Į sodybą veda kelelis, apsodintas ne dvaro laikų medžiais. Simetriško plano vienaaukščiai mūriniai neįmantrios architektūros rūmai stovėjo jau XIX a. pabaigoje – tiksli jos statybos data nežinoma. Tikėtina, kad dvaro pavadinimas kilo iš jį valdžiusių ar tik kaime gyvenusių Vaišvilų pavardės, tačiau nėra jokių konkretesnių užuominų tokia pavarde čia gyvenusius žmones. Pirmąkart dvaras paminėtas 1784 m. – tuomet jį valdė Žačkovskis. 1837 m. dvaro savininkas buvo V. Skibickis. 1838 m. dvaras įtrauktas į už skolas parduodamų ūkių sąrašą ir įvertintas 7442 zlotais, o valstybei liko skolingas 5139 zlotus. Tuomet dvarui priklausė ir miškų, kurių vėliau savo priklausomybėje jau neišsaugojo. Matyt, dvarą valdyti perėmė valstybė ir jai patikimas žmogus, nes per 1863 m. sukilimą jame neužfiksuoti jokie susirėmimai tarp abiejų kovojusių pusių. 1877 m. dvare stovėjo 6 namai, kuriuose gyveno 25 vyrai ir 46 moterys. Apie 1880 m. dvare ir kaime buvo 18 namų, kuriuose gyveno 177 žmonės. Iš jų 79 gyveno dvare. Kartu su valstiečiams priklausančiomis žemėmis dvaro valdos užėmė 99 margus. 1888 m. dvare stovėjo 5 namai, kuriuose gyveno 40 žmonių. Neaišku, kada jis tapo majoratiniu dvaru, bet kitais carų valdymo metais jį tvarkė tik valstybės skiriami dvaro valdytojai. 1891 m. dvare gyveno 37 vyrai ir 47 moterys. Savininkas turėjo 700 margus žemės; iš jų 650 margų – ariamus, apie 30 margų – pievų. Dvarvietėje stovėjo šeši pastatai: 1 medinis, 2 mūriniai, 3 iš drėbto molio, XIX – XX a. sandūroje majoratiniame dvare šeimininkavo prastos reputacijos žydas Gotlibas. 1901 m. „Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje“ Vaišvilų dvaras net neminimas. Tačiau jis įvardijamas 1902 m. knygelėje, kurioje nurodoma, kad dvarvietėje stovi tie patys 6 namai ir juose gyvena tik lietuviai: 37 vyrai ir 47 moterys. 1904 m. Vaišvilų dvaras įvardytas kaip majoratinio Pajevonio dvaro sudėtinė dalis.
Nors kai kuriuose 1923 m. dokumentuose įvardintas Vaišvilų palivarkas ir lygtai savarankiškas Vaišvilų dvaras, tačiau tarp valstybės žinion perimtų Vilkaviškio krašto dvarų jis nepaminėtas. 1923 m. surašymo duomenimis, dvare stovėjo 3 namai ir gyveno 19 žmonių, o palivarke pastatų būta daugiau – 8, juose gyveno 41 žmogus. 1924 m. sudarant numatomų išdalyti dvarų sąrašus, į jį Vaišvilai vėl nepateko. Matyt, dvarui priklausė tiek nedaug žemės, kad nebuvo ką parceliuoti. Tačiau neabejotina, kad į Vaišvilų dvarą negrįžo dar caro valdžios skirti von Bader giminės atstovai, todėl Lietuvos valdžia vienaip ar kitaip pasirūpino dvaro centro ir jo žemių valdymu. Dabar buvusiuose dvaro rūmuose, stovinčiuose ant aukštų pamatų, gyvena žmonės, todėl pastatas minimaliai prižiūrimas ir jo būklė neprastėja. Į paaukštintą gyvenamąją pastogę veda senieji laiptai. Atrodo, kad po pastatu būta gilių rūsių.
Šaltiniai:
- Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 284 – 285 – ISBN 978-609-422-109-5
_____
Last modified: 2023 23 gegužės
