Teigiama, kad kaimas pavadintas dėl vaisių gausumo soduose ( T.y. „vaisių būna“), bet kaimo vardas galėjo kilti ir iš žodžio „vaizbūnas“. Netgi dabar kartais kaimas vadinamas Vaizbūniškėmis arba Veizbūniškėmis. Netoliese gyvenęs Jonas Basanavičius XX a. pradžioje apie Vaisbūniškių  dvaro poną užrašė legendą. XVIII a. dvare šeimininkavo garsūs Užnemunės grafai Butleriai. Tikrai žinoma, kad jis 1738 m. priklausė Prienų seniūnui Morkui Antanui Butleriui ir jo žmonai, Marijampolės miesto įkūrėjai. Pranciškai Ščukaitei – Butlerienei. 1968 m. ligotos grafienės iniciatyva iš beveik sunykusios dvaro koplyčios buvo paimtas Švč. Mergelės Marijos su vaikeliu(Vaizbūniškės) paveikslas ir perkeltas į Marijampolės bažnyčią. 1784 m. dvaras vis dar priklausė Butlerių giminei. Tikslių žinių nėra, kada XIX a. iškilo daugiakampio plano mūriniai rūmai ir kas buvo jo savininkai. Statybai naudotos Paežerių dvare gamintos raudonos plytos (jose yra įspaudai). Galvojama, kad iki 1863 m. dvaras priklausė Jacunskiams, kurių keli vyrai už dalyvavimą sukilime buvo ištremti į Rusijos gilumą. 877 m. dvare stovėjo 7 pastatai, juose gyveno 72 vyrai ir 84 moterys. 1885 m. valdos apėmė 810 margų, iš jų 577 – dirbamos žemės. Apie 1890 m. dvarvietėje stovėjo 7 namai; kuriuose gyveno 156 žmonės. 1901 m. dvarui priklausė 14 pastatų, kuriuose gyveno 134 žmonės. Kitame 1901 m. aprašyme gyventojų skaičius dar mažesnis: 31 vyras ir 49 moterys. Nerasta duomenų, kam priklausė Vaisbūniškių dvaras iškart po 1863 m. sukilimo. Vėliau šį dvarą kurį laiką valdė  Pranciškus Daneckis (Franciczek Danecki; (1852 – 1920). Abejonių dėl dvaro savininkų kelia ir 1903 m. „Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje“ pateiktas faktas, kad tuomet dvarą valdė Uriašas Aizenštatas. Kaip dvarininkas jis nurodomas ir kituose dokumentuose, datuojamuose XX a. pradžia (iki Pirmojo pasaulinio karo). 1923 m. surašymo duomenimis, dvare buvo du kiemai, kuriuose gyveno 141 žmogus. 1924 m. spalio mėnesį į valstybinį žemės fondą paimti 226 ha ir išdalyti 13-ai samdinių. Po žemės reformos valdžiai pretenzijas reiškė Liudvika Danecka, dvaro valdymą perėmusi iš tėvo. Rūmų griuvėsiai visiškai nuversti tik sovietmečiu.  XXI a. pradžioje pamatų akmenys, sienų plytos tvarkingai sudėti į krūveles, žyminčias rūmų ribas. Išlikę vieno ūkinio (tikriausiai gamybinio) pastato gana įspūdingi rūsiai po neseniai iškilusiu gyvenamuoju namu.


Dvarininkas P. Daneckis palaidotas Bartninkų kapinėse, greta ir jo buvę draugai, Vilkabalių davro savininkai, broliai Vladislavas ir Ksaveras Zbžezinskiai (Zbrzezinski), dalyvavę 1863 m. sukilime.

Šaltiniai:

  1. Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 282 – 283 – ISBN 978-609-422-109-5
  2. Knygadvarios objektas „Mitologinė sakmė apie laukus saugojantį mirusį poną”. Prieiga internete http://www.aruodai.lt/paieska/fiksacijos.php?OId=2400&FId=4352
  3. Vaisbūniškų dvaras. Prieiga internete  http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=10435

_____

(Visited 84 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window