[gimė 1842 10 09 Antupių k., Šeimenos vls., Vilkaviškio aps. – 1937 04 16 Žemoji Panemunė (Šakiai)] – kunigas, tautosakos rinkėjas, draudžiamosios liet. spaudos platintojas, knygnešių rėmėjas. Mokėsi Antupių ir Vilkaviškio pr. mokyklose. Baigęs Marijampolės g-jos 4 klases, trejus metus mokytojavo Gižuose (Vilkaviškio r.). 1864 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją, 1868 03 07 įšventintas į kunigus. Nuo 1870 m. buvo Seinų vyskupijos kurijos sekretorius, vėliau kurijos vedėjas. Seinuose jis pirmasis mokė vaikus katekizmo lietuviškai. 1879 – 1888 vikaravo Pajevonyje ir Lukšiuose. 1888 – 1918 – Žemosios Panemunės parapijos klebonas. Čia klebonaudamas skatino blaivybę, platino liet. spaudą – maldaknyges ir religines knygeles, rėmė jų leidimą pinigais. Rinko tautosaką ir perduodavo ją Petrui Kriaučiūnui. Palaikė ryšius su kitais kovotojais už lietuvybę. Surinko daug medžiagos lietuvių – rusų kalbų žodynui, buvo pradėjęs jį rašyti, bet nebaigė.
Šaltiniai:
- Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. – 2009. – 329, [1] p.
- Lietuvių enciklopedija. T.28: Skara –Stoska / [redagavo J. Girnius]. – 1963. – 544 p.
- Simanas Skinkis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Simanas_Skinkis
- Žilinskas, A. Antupių šventieji: kunigų Skinkių pėdsakais. 2014. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=31867
Last modified: 2023 28 kovo
