Skardupių dvaras

Dvaras stovi ant kalvos, Skardupių gyvenvietės pietvakarinėje dalyje. Išlikęs parkas ir keletas tvenkinių. Ūkiniai pastatai „sukolchozinti”. 1744 m. Skardupėnai paminimi bažnytinėse knygose. Iš šio dokumento negalima suprasti, ar čia jau egzistavo dvaras. Bene pirmuoju dvarininku XVIII a. II pusėje įvardijamas Karolis Puzina, valdęs ir kitus karališkuosius dvarus. Pagrindinis gyvenamasis namas statytas XVIII a. pabaigoje, o vėliau perstatytas. 1784 m. dokumente parašyta, jog dvaras priklauso Lietuvos didžiajam kunigaikščiui. XIX a. pradžioje dvaro savininku buvo Bartolomėjus Kulvietis (Warfolomei Kulwiets) ir jo žmona Teresei Moross – išlikęs 1830 m. bažnytinis dokumentas, kuriame ši pora įvardinta vieno kūdikio krikštatėviais. Ši moteris netrukus ištekėjo už Henriko Florijanovičiaus, o dvarą, matyt, fundavo jų sūnus. Patys dvarininkai gyveno kituose savo ūkiuose, pvz. Terespolėje, Vaisbūniškėse. 1826 m. buvo skelbiama, kad parduodamas valstybės nusavintas Skardupių dvaras, įvertintas 1947 zlotais. Dvarui, pavadinimą gavusiam nuo Skardupio upelio, 1827 m. priklausė 11 namų, kuriuose gyveno 125 žmonės. 1837 m. Lankupėnų ir Skardupėnų dvarai buvo atskirti nuo Karalkrėslio dvaro ir atiduoti valdyti generolui Vladimirui Adlerbergui (1792 – 1884). Jis rašė dienoraštį, tačiau išliko tik fragmentai, kuriuose smulkmeniškai kalbama ir apie Skardupėnų dvarą; jame kariškis fragmentiškai lankydavosi vasaromis. Čia ilsėdamas pamatė ir pirmąjį pašto ženklą, išleistą Anglijoje. Pastarasis 1842 – 1857 metais vadovavo Rusijos Pašto departamentui ir pirmasis valstybėje 1857 metais įvedė pašto ženklų vartojimą. 1878 metais dvarui priklausė 20 gyvenamųjų pastatų ir juose gyveno 188 žmonės (100 vyrų ir 88 moterys). Tuomet Adlerbergai valdė 1675 margus žemės. Skardupėnų dvarui priklausė ir Lankupėnų dvaras ar palivarkas. 1887 m. stovėjo 20 namų, kuriuose gyveno 115 vyrų ir 100 moterų. Rūmai statyti XIX a. I pusėje: tikriausiai tarp 1830 – 1837 metų. Vakarinėje pamatų akmens pusėje yra fundacinis įrašas „E.F. Deja, daugiau išsiaiškinti apie šių inicialų savininkę Elvyrą Florijanovič nepavyko.

Žinoma, kad ji 1856 m. Naumiesčio bažnyčioje krikštijo Eugeniją Liudviką Stryžovską ir neabejotinai kilusi iš čia paminėtos Florijonavičių giminės. Negalima patikėti kitų tyrinėtojų duomenimis, teigiančias, kad dvaras XX a. pradžioje iki žemės reformos priklausė Tadui Voičynskiui. Matyt, painiojama su kito Skardupių dvaro šeimininkais. 1901 m. dvare, turinčiame 3 medinius ir 1 mūrinį statinius, gyveno 79 vyrai ir 87 moterys. Žemės būta nemažai – 484 margai; daugiau kaip pusę – apdirbdavo. 1903 m. majoratinis dvaras, į kurio sudėtį įėjo Lankupėnai ir Marivilis, turėjo 1909 margus žemės. Laikė 60 arklių, augino 118 stambių ir 250 smulkiųjų gyvulių. Tuo metu dvaro savininke buvo Marija Adlelberg, buvusio tikrojo valstybės patarėjo Vladimiro Adelberg dukra. 1909 m. valdė ši pati moteris – jos vyras Vladimiras turėjo karinį generolo laipsnį. Spauda tuo metu dvarininku vadino Fuksą – matyt, jis buvo tik dvaro valdytojas; jam vadovaujant 1908 m. vyko rūmų antrojo aukšto ar stogo statybos darbai. 1924 m. dvaras aprėpė 209 ha žemės.
Skardupių dvarvietėje išlikęs parkas ir keletas tvenkinių.

Šaltiniai:

Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 248 – 249 – ISBN 978-609-422-109-5
Gražiškių valsčius. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Gra%C5%BEi%C5%A1ki%C5%B3_vals%C4%8Dius
Skardupių dvaras. Prieiga internete http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=8326
Skardupių dvaras. 2019. Prieiga internete https://suduvosgidas.lt/skardupiu-dvaras/

_____