Tikriausiai dvarui prigijo kažkurio jo savininko Simano vardas. Labiausiai tikėtina, kad tai buvo Simonas Zabiela, jau 1784 m. valdęs šį dvarą (kaip ir kaimyninį Paežerių). Tuo metu prie tvenkinio stovėjo ir vandens malūnas. 1860 m. dvarininku buvo Šeligovskis, prisidėjęs prie 1863 m. sukilimo ruošimo. Pas dvaro tarnautojus ir lietuvybės skatintojus Lepšius ne kartą lankėsi ir daktaras Jonas Basanavičius. Paskutiniajame to amžiaus dešimtmetyje dvare gyveno ir slaptą lietuvišką spaudą platino Vinco Kudirkos sesuo Uršulė Akelienė. Dvaras daug pajamų gavo iš durpyno eksploatavimo. 1888 m. dvare užregistruota 286 žmonės: 255 lietuviai ir 31 lenkas. 1901 metais dvare gyveno 131 vyras ir 159 moterys. Stovėjo 6 medinai, 4 mūriniai ir 1 molio statinys. Turėjo 1055 margus žemės, bet apdirbo – 800. „Suvalkų gubernijos atmintinėje knygelėje” rašoma, kad tuomet dvare gyveno 330 žmonių. Iki Pirmojo pasaulinio karo ir vėliau – iki Žemės reformos – dvaras priklausė Paežerių savininkei Onai Gavronskienei. 1923 m. dvare gyveno 234 gyventojai. XX a. 3 dešimtmečio viduryje Simanėliškių žemės, aprėpusios 524 ha žemės, buvo išdalintos dvaro samdiniams ir savanoriams. Laikraštis „Suvalkietis” 1931 lapkričio mėnesį skelbė „Simanėliškių keliu važiuojant (matyt, nuo Alvito – B.M.) matosi plytinė koplytėlė, dar senais laikais dvarininkų pastatyta. Apie šią koplytėlę pasakojama įvairiausių istorijų. 1931 m. į dvarą vedė arklių vežimais nepasiekiami keliais, kuriuos išmalė dvaro traktorius. Nors ūkis buvo laikomas pavyzdiniu, bet į jį lengvuoju automobiliu retai patekdavo jį nuomavę „Ūkininkų vienybės”, įkurtos 1927 m. Buktos dvaro suvažiavime, įtakingas veikėjas Juozas Bulvičius (atrodo, buvęs knygnešys) ir Bačkevičius. Tautininkas Juozas Bulvičius buvo kilęs iš Bartninkų. Tiesa, pastarajam ir nebuvo reikalo dažnai lankytis nuomojamame dvare, nes turėjo nuosavą namą Vilkaviškyje, Vilniaus g. 45. Abu šiuos statinius jungė telefono ryšys. 1931 m. „Balse” Nr.20 darbininkas iš Simanėliškių dvaro, kuriame dirbo apie 50 darbininkų, aprašo tokį vaizdą: „Mūsų darbo sąlygos nepakenčiamos.
Pradedam dirbti saulei tekant ir baigiam jai nusileidus. Atlyginimas labai mažas. Valgyti gaunam ne geriau kiaulių: tą patį centrifuguotą pieną dvarininkas duoda ir mums, ir savo kiaulėms. Trobesiai, kur mes gyvenam, ypač tie, kur gyvena šeimos su mažais vaikais, jau daug metų neremontuoti… tenka šalti ir sirgti per visą žiemą. Be to, jau beveik pusė metų negaunam durpių”. Dirbti tekdavo ir šeštadieniais ir sekmadieniais. Tokiomis sąlygomis Lietuvoje žemės ūkio darbininkai, kaip ir caro laikais, ėmė padeginėti dvarus. Neaiškiomis aplinkybėmis Simanėliškių dvaras (o tiksliau – tik jo kluonas) „užsidegė” 1932 m. naktį iš liepos 29 d. į 30 d. Taip pat degė Dirvonų, Veisbūniškių ir Klampučių dvarai. 1931 m. buvo padegtas tuometinio teisingumo ministro A. Žilinsko dvaras. 1936 m. buvo uždaryta „Ūkininkų vienybė” ir J. Bulvičius ėmė taupiau tvarkytis savo ūkiuose ir dvaruose. Jis ir liko paskutiniuoju Simanėliškių dvarininku. Dabar stovi kuklūs vienaaukščiai mūriniai rūmai. Dvarvietė apleista, jos teritorijoje pristatyta svetimkūnių. Dabar geriau žinomas ne buvęs dvaras, o Simaniškėlių gatvė Vilkaviškyje.
Šaltiniai:
- Simanėliškių dvaras/ Arūnas Serneckas// Santaka. – 1994, rugs. 6, p. 2 – 3 (Mūsų istorijos puslapiai. Dvarai (14)).
- Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 246 – 247 – ISBN 978-609-422-109-5
- Simanėliškių dvaras. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/simaneliskiu-dvaras-119.html
- Simanėliškių dvare kilo didelis gaisras. Prieiga internete http://tarpukaris.autc.lt/lt/paieska/bibliografija/7639/vilkaviskis-simaneliskiu-dvare-kilo-didelis-gaisras
- Staneikaitė-Korienė D. Aš mačiau karą. 2009. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=14981
_____
Last modified: 2023 23 gegužės
