Rutkiškių dvaras

Rutkiškių dvaras stovėjo apie 1,5 km į šiaurę nuo Unijos dvaro, 11 km nuo Vilkaviškio, šiaurinėje kelio Alvitas – Virbalis pusėje (nuo kelio buvo sunkiai matomas). 1784 m. dvaras priklausė Pilichovskiui. 1826 m. mirė Friderikas Vilhelmas Knobben, valdęs 38 400 zlotų turtą Rutkiškių dvare; taigi, jis nebuvo vienintelis dvaro turto valdytojas. Tuo metu ūkį valdė prievaizdas J.G. Damm. XIX a. viduryje jame šeimininkavo Galerai, bet, tikėtina, kad jie čia apsigyveno gerokai anksčiau. Juk dvaro savininkas Joachimas Juozas Galera (1787 – 1853) gimė Rutkiškių dvare, dvarininko Juozo Karolio Augustino Galeros šeimoje. Vadinasi, jau šis žmogus turėjo būti Rutkiškių šeimininku. Taigi, Galeros valdyti dvarą pradėjo tarp 1784 – 1787 metų ir tikriausiai Rutkiškes įsigijo iš minėto Pilichovskio. 1827 m. Rutkiškių dvarui priklausė 21 sodyba ir 259 gyventojai. Klestėjimo laikotarpis – XIX a. vidurys. Joachimas Juozas Galera kartu su žmona Elena Oskierko turėjo keturis vaikus: dvi dukteris ir du sūnus. Viena iš dukrų – Elvyra ištekėjo už dvarininko Florijanovičiaus (vardas nenurodomas). Kiti du sūnūs Adolfas ir Henrikas paveldėjo Rutkiškių dvarą ir abu kartu minimi vėlesniuose neramiuose įvykiuose. Tyrinėtojai tvirtina, kad Galerų protėviai į Lietuvą atsikraustė iš Italijos. Labiausiai iš jų žinomu tapo Henrikas Galera (1823 m. Rutkiškėse – 1905). Tiesa, ant antkapio užrašyta kita gimimo data – 1826 metai. Henrikas Galera aktyviai ruošėsi 1848 metų sukilimui, bet, pradėjus suiminėti organizatorius, neaišku kuomet, paspruko į užsienį. Tuomet caro valdžia sustabdė turto „judėjimą” ir 1850 ar 1855 m. dvarą paėmė savo žinion. Atrodo, kad tuomet sukruto Galeros ir 1860 m. jau vėl šeimininkavo savo gimtinėje. 1899 m. dvaro savininku buvo Henrikas Galera. 1901 m. dvare, turinčiame 7 kiemus, gyveno 66 gyventojai. 1903 m. dvaras turėjo 665 margus žemės; laikė 33 arklius, augino 32 stambius ir 6 smulkius gyvulius. Dvaro savininku įrašytas tas pats Henrikas Galera. 1905 m. šis daug gyvenime ryžtingų sprendimų priėmęs žmogus mirė ir buvo palaidotas 1909 m. savininkas jau buvo kitas (pasikeitė tikriausiai, iškart po H. Galeros mirties) – juo dokumentuose įrašytas Boleslovas Čachovskis, matyt, artimai susijęs su ankstesniais savininkais (XX a. 4 dešimtmetyje Galerų giminė vėl šeimininkavo Rutkiškėse).

Šis žmogus mirė 1930 m. ir palaidotas Alvito kapinėse. Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šalia dvaro įrengė geležinkelio pastotę, kurios vėliau buvo atsisakyta. Rūmai išsiskyrė savo puošnumu. Pakajai buvo labai gražūs, mūriniai, dengti šiferiu. Jie buvo apie 20m ilgio ir 16-18m pločio. Trijuose koridorinės sistemos kumetynuose gyveno 21 šeima. XIX a. pabaigoje dvaro teritorijoje buvo 18 mūrinių ir 4 mediniai namai. Kaime buvo žymiai mažiau gyventojų – 9 sodybos užėmė 79 margus žemės. Dvarui priklausė net 684 margai, iš kurių 607 buvo aktyviai eksploatuojami; kai kurios žemės buvo perdaug durpingos. Dvaro pastatai ir pasėliai nukentėjo per vokiečių kareivių atakas 1915 m. sausio mėnesį. 1923 m. dvare gyveno 123 gyventojai; žemės aprėpė 300 ha plotą. Suvalstybinus Rutkiškių ir Unijos dvarų žemes, jos buvo išdalintos dvaro samdiniams, amatininkams ir savanoriams. Taip gimė Švitrūnų kaimas. Paskutinė dvaro centro savininkė – Ona Galeraitė – Paškevičienė, anksčiau ištekėjusi už dvaro ūkvedžio (ar kitas aukštesnes samdomas pareigas turėjusio žmogaus). Dabar teliko tik buvusio parko ribų pėdsakai.

Šaltiniai:

Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 244 – 245 – ISBN 978-609-422-109-5
Mašalaitis B. Napoleono sindromo apraiškos Lietuvoje. http://www.delfi.lt/pilietis/voxpopuli/napoleono-sindromo-apraiskos-lietuvoje.d?id=54143397
Pumerytė-Vosylienė, G. Verta pažinti savo kraštą. 2016. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=40354
Rutkiškių dvaras. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/rutkiskiu-dvaras-131.html

_____