Paežeriai

Paežeriai bažnytkaimis ir iki 1934 metų valsčiaus centras, Vilkaviškio apskrityje, 6 kilometrai į pietus nuo Pilviškių prie ežero, vietos žmonių vadinamo Paežerių ežeru. Iš šio ežero išteka Gulbino upelis. 1940 metais Paežeriuose gyveno apie 200 gyventojų.

Pagal padavimą, Paežerius įkūręs naujakurys Valaitis, kuris pirmasis paežerėj iškirto plotą miško ir ten apsigyveno. Išaugusį Paežerių kaimą skirstant XIX amžiaus pirmoje pusėje į viensėdžius, buvo palikti trys sklypai: mokyklai, valsčiaus įstaigai ir kalvei. Kaimo viduryje išlikę pirmieji kapai – virtę neariamos žemės sklypeliu. Naujuose kapuose 1827 metais pastatyta medinė koplyčia, kurioje 1911 metais Kazimieras Kriščiukaitis (Aišbės) brolis, turėjęs Vilniuje bažnytinių dalykų dirbtuvę, įtaisė gražų altorių ir sakyklą, o 1928 metais skulptorius Petras Rimša padirbdino paminklinę lentą. Šimtmečio sukakties proga koplyčia daugiausia Pijaus Valaičio pastangomis ir Antano Kriščiukaičio pinigine parama atnaujinta. Joje būna treji metiniai atlaidai: Šv. Jurgio, Šv. Antano ir Šv. Mykolo Arkangelo. Paežerių koplyčia priklauso Vilkaviškio parapijai.

XIX amžiaus antroje pusėje buvo įkurta pradžios mokykla, kuriai 1900 metais pastatyti nauji namai. Joje 1904 metais buvo pradėta mokyti ir lietuviškai. Paežerių valsčius 1934 metais išskirstytas Pilviškių (42 kaimai), Vilkaviškio (14) ir Marijampolės (7) valsčiams. Iki 1896 metais prie vieškelio buvo žydo laikoma smuklė. Administracijai uždraudus žydams gyventi kaimuose, po poros metų smuklės namai buvo nugriauti, o jų vietoje pastatytas aukštas medinis kryžius, žmonių gausiai lankomas Šv. Kryžiaus dieną. Iš Paežerių ir apylinkės yra kilę daug žymių žmonių. Pačiuose Paežeriuose gimė Vincas Kudirka ir Antanas Kriščiukaitis-Aišbė. Daug inteligentų davė Aleksų, Andziulių, Brundzų, Dabrilų, Mačių šeimos. Iš Paežerių valsčiaus kilusių jų atskirai suminėti vyskupai V. Borisevičius, prelatai J. Narjauskas ir M. Dabrila, dailininkas Petras Rimša, kunigai J. ir P. Aleksos, P. Andziulis, Vl. Draugelis, gydytojas – visuomenininkas J. Staugaitis, gydytojai J. Kaukas, Antanas Petrika, Algirdas Margeris, dr. K. Brundza, dr. Kazimieras Bieliukas, istorikė Marija Ruginienė – Andziulytė, mokytojas Jonas Valaitis, agronomas J. Balsys. Steigiamojo seimo nariai iš Paežerių valsčiaus buvo minėtasis gydytojas J. Staugaitis, J. Andziulis, A. Banionis. Svarbią vietą užima V.Kudirkos klėtelė, senoji Paežerių mokykla, tačiau šie pastatai yra apleisti.

Antrojo pasaulinio karo metu Paežeriai su apylinkėmis gerokai nukentėjo: rusai ištrėmė ir nužudė nemaža gyventojų, vyko rezistencinės kovos.

Bolševikai Paežerius padarė apylinkės ir kolūkio centru ir priskyrė Vilkaviškio rajonui. Apylinkėje buvo Paežerių ir Lenino keliu kolūkiai.

1987 m. pirmininko G.Brazausko iniciatyva gyvenvietėje pastatytas prekybos centras, kuriame įsikūrė parduotuvė, kirpykla, valgykla, skalbinių surinkimo punktas.

Šaltiniai:

Lietuvių enciklopedija. – Boston: Lietuvių enciklopedijos leidinys, 1960, – T.21: 334-335 p.
Sugrįžimas į Paežerių kaimo praeitį. Marijampolė: Piko valanda, 2013.
Paežeriai. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pae%C5%BEeriai_(Pilvi%C5%A1kiai)