Miliūnas Viktoras

[gimė 1916 0216 Blantaire, Škotija – 1986 11 09 Vilniuje) – rašytojas, dramaturgas, prozininkas, vertėjas. Baigęs Vilkaviškio gimnaziją, 1935 – 1941 studijavo prancūzų kalbą bei literatūrą Kauno Vytauto Didžiojo ir Vilniaus universitetuose. Taip pat lankė B. Sruogos teatro seminarą, spaudoje spausdino eilėraščius, apsakymus, apybraižas, išvertė keletą knygų jaunimui. Pirmoji knygelė „Šešios verpėjos“ išėjo 1935 m. 1940 m. persikėlęs į Vilnių, vaidino Vaidilos, vėliau Vilniaus dramos teatre. V. Miliūnas blaškėsi tarp kūrėjo ir kritiko pozicijų. Dramaturgo darbui atsidėjo nuo 1950 m. Inscenizavo Žemaitės „Marčią“ (1945), „Klampynę“ (1948), sukūrė Petro Cvirkos „Žemės maitintojos“ (1952) draminę versiją. Yra išspausdinęs daug straipsnių ir recenzijų apie respublikos teatrus bei juose pastatytus spektaklius. Taip pat, sukūrė nemažai pjesių mažajai scenai (tarp jų – „Sienlaikraštis“, „Neramūs žmonės“, „Savininkėliai“, „Į pakalnę“) bei originalių daugiaveiksmių pjesių („Še tau, kad nori!“, „Vidurdienio debesys“, „Žuvėdros palydi“, „Pasivaikščiojimas mėnesienoje“, „Karuselė“). 1968 m. pasirodė pirmasis V. Miliūno rinkinys „Pirmoji meilė, arba Nusikaltimas“. Vėliau išleisti dar šeši rinkiniai – „Juoda upė“ (1970), „Vestuvės Paryžiuje“ (1973), „Meilė ir neapykanta“ (1976), „Žaidimas be taisyklių“ (1981), „Piknikas Grabšto rage“ (1985), „Koncertas muziejuje“ (1986). 1953 m. V. Miliūnas su kūriniu „Tvirti kaip geležis“ debiutuoja vaikų literatūroje. Kiti kūriniai pasirodo po 21 metų pertraukos: „Evalduko vasara“ (1974), „Skrisk, žuvėdra“ (1980), „Vienas iš trijų“ (1983), „Evalduko metai“ (1986). Pastaroji knyga – brandžiausias autoriaus kūrinys vaikams. Nidos metraštininko V. Miliūno vardas 2005 m. suteiktas Neringos savivaldybės bibliotekai.

Šaltiniai: