Kybartai – pačiame Lietuvos, o dabar ir Europos Sąjungos pakraštyje įsikūręs miestas. Geografinė padėtis turėjo įtakos ne tik Kybartų plėtrai, bet ir kultūrai. Miestą kerta svarbūs magistraliniai keliai, pasienyje įsikūrė valstybinės įstaigos: muitinė, kontrolės postai. Ypač daug dėmesio pastaruoju metu skiriama sienos apsaugai. Tai – pirmasis Europos Sąjungos miestas, kurį išvysta į Lietuvą iš Kaliningrado srities atvykstantys žmonės. Kybartus įkūrė Karalienė Bona. Kaimas šalia Lieponos upelio tokiu pavadinimu rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą minimas 1561 metais, tačiau sodybos kurtis čia pradėjo anksčiau. Manoma, kad gyvenvietės pavadinimas kilo nuo čia gyvenusio žmogaus pavardės – Kybarto. 1561 m. inventoriaus knygoje rašoma, kad tuo metu Kybartų kaime buvo 20 ūkių. Iš jų penki ūkininkai buvo Kybartaičiai, o vienas – Kybartavičius, t.y. Kybarto vaikai.

Kybartai apsupti kaimų: Daugėlaičių – iš pietų, Kybartų ir Bajorų – iš šiaurės, Virbalio laukų – iš rytų. Beje, Virbalio miesto laukų gatvė savo pavadinimu ilgiausia Lietuvoje. Didelę reikšmę Kybartų plėtrai turėjo 1856 – 1861 m. iš Vilniaus per Kauną iki Prūsijos (Vokietijos pasienis dabar Kaliningrado sritis) sienos nutiestas geležinkelis. Rusija tiesė anglų pavyzdžio geležinkelį (1624 mm pločio), o Vokiečių geležinkelis buvo siauresnis (1435 mm pločio). Atvykę į Virbalio geležinkelio stotį vagonus perkraudavo ir toliau jie keliaudavo kitais traukiniai ir vagonais. Geležinkelio stoties kompleksą sudarė: geležinkelio stoties rūmai, krovinių apdorojimo mazgas, vandentiekio sistema, elektros stotis, dujų gamykla, riedmenų, kelio ruožo, medžiagų ir ugniagesių tarnybų būstinės.  1856 metais Kybartams suteiktos miesto teisės. 1857 m. čia pastatyti didžiuliai prabangūs geležinkelio stoties rūmai, kuriuose buvo įrengti specialūs butai carui ir kitiems aukštiems svečiams. Tuo metu stotis tebevadinta Virbalio stotimi (iki 1965 m. vadinosi Virbalio geležinkelio stotimi).Tačiau Virbalis netrukus prarado savo svarbą, mat per Kybartus į Vokietiją, kitas Vakarų šalis buvo eksportuojamos Rusijos prekės ir atvirkščiai. Kybartai iš kaimo sparčiai virto miesteliu.  Plečiantis Kybartų miestui, buvo išperkama aplinkinių ūkininkų žemė, tačiau nauji miesto kvartalai ir toliau vadinti ūkininkų vardais: Torklerynė, Vabalynė, Čemerkynė, Šneiderynė, Prapuolenynė, Šaternšteinynė, Kybarčiukai.

Dabar važiuojant, Lietuvos ir Rusijos sienos link, vedančia J. Basanavičiaus gatve, į akis krenta 19a. pabaigoje – 20a. pradžioje didingi, bet labai apleisti pastatai. Dauguma jų labai nukentėjo per Antrąjį pasaulinį karą, tačiau pokario metais vėl buvo atstatyti. Prie pat Lietuvos  ir Rusijos sienos, J. Basanavičiaus gatvėje 4 numeriu pažymėtas, beveik muitinės teritorijoje stovintis namas vadinamas Paryžiumi. Gyvenamųjų daugiabučių namų skambiais pavadinimais Kybartuose yra ir daugiau. Šalia „Paryžiaus“ stovi „Kremlius“, šiek tiek toliau –  „Berlynas“ (J. Basanavičiaus g. 24). Pasakojama, kad pastate karo metu veikė vokiečių štabas, todėl namui suteiktas vokiškas pavadinimas.

1919 m. Kybartams buvo suteiktos miesto teisės ir privilegijos. Tais pačiais metais „perkrikštytos“ miesto gatvės (sovietmečiu daugelis jų buvo pervadintos, o 1990 m. Lietuvai vėl atgavus nepriklausomybę kai kurių gatvių pavadinimai buvo atstatyti arba suteikti nauji).  Spaudos draudimo metais per Kybartus ėjo knygnešių keliai. Iki šių dienų išlikusi Kybartų Eucharistinio Išganytojo bažnyčia pagal architekto Vytauto Lansbergio – Žemkalnio projektą parapijos lėšomis pastatyta 1928m. Jos statyba rūpinosi kunigas St. Čepulis.

Kybartai – nedidelis miestelis, tačiau jame draugiškai gyvena kelių tikėjimų žmonės. Veikia Eucharistinio Išganytojo bažnyčia, Naujoji Apaštalų bažnyčia, Jungtinė metodistų bažnyčia, Stačiatikių cerkvė. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę nemažai rusų tautybės žmonių išvyko gyventi kitur, todėl pamaldos vyksta nereguliariai. Kybartuose buvo dvi sinagogos. Viena – Žydų (dabar Mažvydo) ir Sinagogos (jos nebėra) gatvių sankryžoje. Kita  sinagoga stovėjo žydų bendruomenei priklausiančiame sklype (Daugirdo g. 4), kuriame buvo įsikūrusi žydų pradžios mokykla. Praėjusio amžiaus aštuntojo dešimtmečio pabaigoje – devintojo pradžioje Kybartuose dirbo Tikinčiųjų teisėms ginti komiteto narys, pogrindžio spaudos platintojas kun. Sigitas Tamkevičius (dabar kardinolas Sigitas Tamkevičius). Kybartuose savo darbams prieglobstį rado „Lietuvos Katalikų Bažnyčios Kronikos“ rengėjai ir platintojai.

Po Pirmojo pasaulinio karo, 1918 m., Kybartuose buvo įkurta ir lietuvių „Žiburio“ gimnazija, kurią vėliau perėmė valstybė. Dar vėliau gimnazija tapo aukštesniąja komercijos mokykla. 1964 m. sausio 4d. Kybartų vidurinei mokyklai suteiktas Kristijono Donelaičio vardas. Be jos, prieš Antrąjį Pasaulinį karą Kybartuose veikė vokiečių progimnazija, lietuvių, žydų, vokiečių pradžios mokyklos. Dabar Kybartuose veikia šios ugdymo įstaigos: lopšelis- darželis „Kregždutė“, lopšelis – darželis ‚Ąžuoliukas“ , „Saulės“ progimnazija, K. Donelaičio gimnazija, „Rasos“ mokykla, Vaikų dienos centras. Nepriklausomos Lietuvos laikais Kybartuose veikė nemažai finansų, ekonomikos ir žemės ūkio įstaigų: Lietuvos banko, Komercijos banko, Žemės ūkio banko, Žydų liaudies banko, tarptautinio banko kooperacijai remti skyriai.  Buvo skerdykla, lentpjūvė, 2 malūnai, 3 plytinės, geležinkelio remonto dirbtuvės, linų pluošto apdirbimo įmonė, keramikos dirbtuvė, veidrodžių gamykla, skardos ir tepalų gamykla, metalinių baldų gamykla, ketaus liejykla, audimo gamykla, 2 mezgyklos, spirito ir likerio gamykla, 3 baldų dirbtuvės, 4 siuvyklos, 2 pieninės, elektros jėgainė, spaustuvė, prekybos įmonė.  Veikė paštas, vaistinė, kepykla, nestigo restoranų, buvo alaus baras. Kybartai turėjo 3 kino teatrus.  Nė vienas neišliko – sugriauti per karą. Šiuo metu Kybartuose nėra nei vieno kino teatro. Turėjo 4 kultūros renginių sales, 3 pučiamųjų orkestrus ir 1 1styginį orkestrą, kelis chorus, Lietuvos futbolo klubą „Sveikata“, kurio vardą girdime ir šiandien.

Šiuo metu Kybartuose gamyklų beveik neliko. Atsirado keli prekybos centrai, naujai pastatyme pastate (J. Basanavičiaus g.33) įsikūrė paštas, draudimas, kirpykla, A. Kezio galerija.  Smagiai praleisti laiką, skaniai pavalgyti kviečia kavinės „Rūta“, „Robeda“ ir „Hot Pepper“, picerija  „ Pizza Vero“. 2019 gegužės 23 d. iškilmingai atidaryta Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Vilkaviškio priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Kybartų komandos gaisrinė. Ugniagesiai gelbėtojai įsikūrė naujame pastate. Iki tol jie glaudėsi 1925 m. statytame pastate, kuris pripažintas netinkamu naudoti. 1990 m. Kybartų ligoninėje veikė 60 lovų.  1997m. gruodžio 15 d. Kybartų poliklinika  iš senųjų patalpų (V. Kudirkos g.) perkelta į naujai pastatytą poliklinikos pastatą Tarybų gatvėje Nr.3. 1997 m. pabaigoje reorganizuota į Kybartų pirminės sveikatos priežiūros centrą. Kybartuose, be lietuvių, gyvena ir nemažai kitų tautybių žmonių: rusų, baltarusių, ukrainiečių. Daugiausia tarp kitataučių yra  – romų.

Ir toliau tebeveikia Kybartų kultūros centas. Jo pastate įsikūrusi Kybartų biblioteka. Vykstančias šventes Kybartuose smagiais maršais papuošia pučiamųjų instrumentų orkestras „Kybartai“.  Orkestro istorija prasidėjo 1960 m. Jo įkūrėjas buvo muzikos mokytojas Stasys Sinkevičius. Jam išvykus, jį pakeitė Antanas Ziegoraitis. Nuo 2011 m. orkestro vadovo pareigas perėmė Donatas Ziegoraitis.. Kybartų pučiamųjų instrumentų orkestro „Kybartai“ programos kūrinius papildo orkestro šokėjų grupių pasirodymai. 2018 metais šokėjų grupei pradėjo vadovauti choreografė Greta Meseckaitė. Orkestro šokėjų gretas papildė daug narių. Suburti trys šokėjų kolektyvai: mažiausios ir jauniausios šokėjos – „Liepaitės“, vyresnėlės – „Liepa“, merginų ir moterų kolektyvas – „Amber“.  Šiuolaikinių šokių grupė „Škac“ , moterų liaudiškų šokių grupė „Katpėdėlės“ vadovė Irena Šunokienė. Liaudiškos muzikos kapela „Žemyna“ vadovė Rima Gliaubicienė. Vaikų pop choras „Spindulys“, moterų vokalinis ansamblis „Vaivora “ vadovė Irma Menčinskienė. Menų studija  „Smiltys“ vadovė Aušrinė Dubauskienė.

1927 m. įsteigta Virbalio muitinių apygarda su būstine Kauno priemiestyje Aleksote. Virbalio geležinkelio stotyje  įsikūrė muitinė ir muitinės prekių tikrinimo salė. Nepriklausomos Lietuvos muitinių kūrimo darbas prasidėjo 1919m. Lietuviškoji  Virbalio muitinė (Kybartuose) buvo atidaryta 1919 m. gegužės 27 d. Pirmiesiems Virbalio muitininkams teko glaustis nedideliame mediniame namelyje Kybartų sienos perėjimo punkte. 1929 m. pastatytas naujas mūrinis modernios architektūros Kybartų sienos perėjimo punkto pastatas. Virbalio muitinės geležinkelio stoties punkto muitininkai geležinkelio stotyje turėjo tinkamas darbo sąlygas. Nuo 1940 m. birželio 22 d. čia ėmė šeimininkauti SSRS pasieniečiai. Per visą okupacinį laikotarpį (1944 – 1990) muitinės Kybartų mieste nebuvo. 1991 m. kovo 1 d. pirmuoju Kybartų muitinės pareigūnu  – vyr. specialistu organizaciniam darbui – skiriamas Gemas Durneika. Tai ir yra muitinės atkūrimo Kybartuose pradžia. Valstybės sieną ties Kybartų miestu  nuo 1920 m. vasario pabaigos pradėjo saugoti I pasienio pulko  II bataliono kuopa, Virbalio muitinės Kybartų sienos perėjimo punktą – to paties pulko atskiroji Kybartų sienos apsaugos kuopa. 1990 m. spalio pabaigoje Vilkaviškyje įkurtoje Vilkaviškio rajono pasienio užkardoje buvo įsteigta Pasienio patrulinė tarnyba ir trys pasienio kontrolės postai – 2 Kybartuose (Kybartų kelio kontrolės postas ir Kybartų geležinkelio stoties kontrolės postas) ir 1 Vištytyje (Vištyčio kelio kontrolės postas). Kybartų valsčiaus Šikšnių dvaro savininkas Grameckas savo dvaro parko aikštėje 1923 m. įsteigė privačią meteorologijos stotį. Čia 1923 m. spalio 1 d. Suvalstybinta stotis 1940 m. gruodžio gale buvo perkelta  į Kybartų miesto rytinę dalį. Ji veikia iki šių dienų. Šiandien Kybartai yra seniūnijos centras. 1998 m. lapkričio 24 d. Prezidento dekretu patvirtintas miesto herbas.

Šaltiniai:

  1. Alsavęs Kybartais: įvadas į kraštotyrinį Vytauto Mickevičiaus palikimą: [Pasaulio kybartiečių draugijos leidinys] / Violeta Mickevičiūtė. – Vilnius [i.e. Kaunas]: Naujasis lankas, 2013. – 71, [1] p. – ISBN 978-9955-03-821-4
  2. Danų spaudos puslapiuose – Kybartai/ Kristina Vaitkevičienė // 2012, gruod. 8, p. 4
  3. Dėmesio sulaukęs skrydis baigėsi ties Kybartais / Renaldas Darius Dulinskas // 2009, vas. 14, p. 9
  4. Garbingos futbolo tradicijos: Kybartai. Sveikata. 1919-2009 / sudarytojai: Audrius Paškevičius, Naglis Miknevičius. – [Marijampolė]: [s.n.], 2009. – 48 p. – UDK: 796
  5. Garsaus dainininko žemėlapyje Kybartai pažymėti ypatinga spalva: [pokalbis su dainininku Edgaru Montvidu / užrašė] Eglė Kviesulaitienė // 2015, gruod. 31, p. 1, 5
  6. Iš Paprūsės: Kybartai atsiminimuose: Pasaulio kybartiečių draugijos leidinys/ Vytautas Jakelaitis. – Vilnius: Homo liber, 2016. – 98, [1] p. – ISBN 978-609-446-109-5
  7. Kelmickaitė neslėpė susižavėjimo orkestru: „Kybartai” yra fenomenas/ Juozo Lukoševičiaus nuotr. // 2016, vas. 20, p. 4
  8. Kybartai: Lieponos–Širvintos parubežės vietovaldų istorinė apybraiža/ Albinas Vaitkevičius. – 2-asis papild. ir patais. leid. – Vilnius: Homo liber, 2019. – 375, [1] p. – ISBN 978-609-446-193-4
  9. Mano Kybartai / Albinas Sakalauskas. – [Vilnius: UAB „Regionas”, 1998]. – 50 p. – ISBN 9986-9080-1-9. – UDK: 947.45
  10. Miesto ir žmogaus gyvenimo istorija: [pokalbis su kraštotyrininku mėgėju, knygos „Kybartai” autoriumi Albinu Vaitkevičiumi/ užrašė] Violeta Mickevičiūtė// 2012, rugpj. 18, p. 4.
  11. Pasaulio kybartaiečių draugijos planuose – muziejus ir biblioteka/ Andrius Grygelaitis// 2016, vas. 6, p. 4, 6.

(Visited 11 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window