kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybės teritorijoje, 6 km į šiaurės vakarus nuo Vilkaviškio geležinkelio stoties, 1 km nuo kelio Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis – Šakiai. Per Klausučių gyvenvietę teka upė Šeimena. Klausučiai – Klausučių seniūnijos centras, vienas didžiausių Klausučių seniūnijos kaimų.
Klausučių kaime 2021 m. duomenimis gyveno 366 gyventojai.
Klausučiuose veikia Sūdavos pagrindinės mokyklos Klausučių ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo skyrius, yra seniūnija, kultūros namai, bendruomenės namai, medicinos punktas, parduotuvė ir biblioteka. Taip pat gyvenvietėje yra įsikūręs Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro filialas – Rumokų bandymų stotis, kuri 1976 m. iš Rumokų buvo perkelta į Klausučius. Rumokų bandymų stotis specializuojasi cukrinių runkelių auginime ir tyrime, taip pat stotyje tiriamos ir kviečių bei rapsų veislės. Gyvenvietę puošia 2013 metais atidarytas Klausučių Atgimimo parkas.
Senovėje dabartinių Klausučių vietoje ošė Sūduvos giria. Klausučių kaimas – jaunas, susikūrė per 1920 m. buržuazinę žemės reformą, kai Lietuvos savanoriams buvo išdalyta Pocviečio dvaro (dar anksčiau dvaras vadinosi Potsviečio dvaru) žemė. Potsviečio dvaras 1856 m. priklausė Kalvarijos taikos teisėjui Teofiliui Kunatui, vėliau Geištarams (Didvyžių dvaro savininkams), o paskiausiai Rakusams, kurie Kaune turėjo metalurgijos dirbtuves. Potsviečio dvaras, remiantis 1911 metų Seinų vyskupijos rubricele, tuo metu priklausė Alvito parapijai.
Remiantis Felikso Sereičiko, buvusio Žaliosios valsčiaus viršaičio (vėliau pasitraukusiu į vakarus) atsiminimais, naikinamo Pocviečio dvaro naujakuriams buvo skiriama piniginė suma pasistatyti trobesiams. Būtent jie ir pavadino kaimą Klausučiais (daugiau informacijos apie Klausučių pavadinimo kilmę nėra išlikę). Felikso Sereičiko šeima 1863 m. buvo ištremta į Rusiją, o 1920 m. sugrįžo, nes gavo dalį naikinamo Pocviečio dvaro žemės (buržuazinės žemės reformos metu tremtiniai buvo prilyginami kariams savanoriams, kuriems, taip pat, kaip ir bežemiams ir mažažemiams, buvo dalinama dvarų žemė).
Tarpukario Lietuvoje dabartinio Klausučių kaimo teritorija priklausė Žaliosios valsčiui. 1923 m. vyko gyvenamųjų vietovių, gyventojų surašymas pagal valsčius, apskritis. Klausučių kaimo tuose sąrašuose dar nebuvo (nors, kaip jau minėta, kaimas įsikūrė 1920 m.). Figūravo Pocviečio kaimas: 3 ūkiai, 15 gyventojų ir Pocviečio dvaras su 125 gyventojais. 1942 m. gyventojų surašymo duomenimis Pocviečio kaime gyveno 68 gyventojai, o Klausučių kaime jau 211 gyventojų. (Pocvietis – buvęs kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, 9 km nuo Didžiųjų Šelvių, netoli Klausučių).
Deja, Antrojo pasaulinio karo metais ties Žaliąja tris mėnesius virė fronto linija ir išpuoselėta Klausučių gyvenvietė buvo beveik visiškai sunaikinta. Karo audrai nutilus kaimo žmonės buvo išblaškyti, daugelis turtingesnių ūkininkų patyrė tremtį. Taip užgeso ne vienos dešimties metų bendruomenės gyvenimas. Labai neigiamai paveikė ir prievartinis varymas į gyvenvietes. Į taip brangią žemę įdėtą darbą, meilę, vargus be pėdsakų išsklaidė vėjas. Žydinčios puošnios sodybos buvo sunaikintos. (Gyventojų visiškai nelikus netoliese Klausučių esančiame Pocviečio kaime, 1973 m. jis panaikintas, ir buvusių kaimo gyventojų pageidavimu viena Klausučių gyvenvietės gatvių yra pavadinta Pocviečio vardu).
Tačiau vietinių gyventojų patirtos negandos nepalaužė ir bėgant metams Klausučiai palaipsniui atsikūrė. 1950 m., kai apskritys ir valsčiai buvo panaikinti, Klausučių kaimas buvo priskirtas Augalų apylinkės vykdomajam komitetui. Kaip Rumokuose veikusios bandymų stoties centrinė gyvenvietė, Klausučiai suprojektuoti 1971 m. (architektas J. Velička). Tada Klausučiai buvo viena iš eksperimentinių kaimo gyvenviečių, su įdomios konstrukcijos blokiniais namais ir tuo tapo išskirtiniai. 1976 m. Augalų apylinkės administracija perkelta į Klausučius ir pervardyta Klausučių apylinkės vardu. 1995 metais Klausučiai tapo Klausučių seniūnijos centru.

Klausučių kaimo administracinis-teritorinis pavaldumas

XX a. tarpukaris

Žaliosios valsčius

1950-1976 m.

Augalų apylinkė

1976-1995

Klausučių apylinkės centras

nuo 1995 m.

Klausučių seniūnijos centras

Metai

Klausučių kaimo gyventojų skaičius

1923 m.

Sąrašuose dar nebuvo Klausučių, vietoje jų minimas Pocviečio kaimas:

3 ūkiai, 15 gyventojų; Pocviečio dvaras – 125 gyventojai

1942 m.

211 gyv.; Pocviečio kaime – 68 gyv.

1959 m.

158  gyv.; Pocviečio kaime – 40 gyv.

1970 m.

252 gyv.; Pocviečio kaime – 10 gyv.

1979 m.

385 gyv.

1985 m.

390 gyv.

1989 m.

454 gyv.

2001 m.

422 gyv.

2011 m.

367 gyv.

2019 m.

327 gyv.

2020 m.

321 gyv.

2021 m.

366 gyv.

Klausučių mokyklos istorija. 1953 m. iš Pocviečio kaimo į Klausučius, į Felikso Sereičiko (1944 m. pasitraukusio į vakarus) namą, perkelta pradinė mokykla, kuri tuo metu taip ir vadinosi – Pocviečio pradinė mokykla. 1958-1960 m. mokykla peraugo į septynmetę. 1960-1974 m. Klausučiuose mokykla neveikė, nes buvo perkelta į atstatytą per karą sugriautą Žaliosios mokyklos pastatą. Nuo 1975 m. – jau naujame pastate, netoli dabartinio seniūnijos ir Rumokų bandymų stoties pastato – mokykla Klausučiuose veikė kaip Žaliosios mokyklos skyrius. 2001-aisiais mokykla pervadinta į Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinės mokyklos Klausučių pradinio ugdymo skyrių. Nuo 2020 m. rugsėjo mėn., Žaliosios Vinco Žemaičio mokyklą prijungus prie Sūdavos pagrindinės mokyklos , Klausučių mokykla tapo Sūdavos pagrindinės mokyklos skyriumi. Šiame skyriuje ugdomi pradinių klasių mokiniai, ikimokyklinio ir priešmokyklinio amžiaus vaikai. Nuo 2022 m. rugsėjo Klausučių mokykloje uždaromos pradinės klasės, ugdomi tik ikimokyklinukai ir priešmokyklinukai.
Nuo 2007 m. Klausučių kaimas ir seniūnija turi savo heraldinį simbolį – herbą, kurio etaloną parengė dailininkas Rolandas Rimkūnas. Trys vingiuotos sidabrinės juostos vaizduoja per Klausučių seniūniją tekančias Šeimenos, Širvintos ir Šešupės upes, aštuoni aukso spalvos dobilo lapeliai simbolizuoja vietovės žemdirbišką charakterį. Dobilas – vienas iš seniausių harmonijos ir vienybės simbolių. Žalia skydo spalva heraldikoje reiškia laisvę, grožį, džiaugsmą, sveikatą ir viltį, tai ir augmenijos spalva. Klausučių seniūnijos himnu (muzikos autorius – Gintas Turonis) yra tapęs kraštietės poetės Zitos Andziulienės eilėraštis:

„Šeimena, Širvinta ir Šešupė
Tyliai plukdo laivus debesų
Per žolynų, javų žalią jūrą,
Per raudonus rūkus dobilų.

Čia, krašte auksarankių artojų,
Upių, pievų, miškelių žalių,
Daug gyveno garbingų senolių,
Daug ir šiandien žmonių iškilių.

Saulės kasos pavėjui išpintos
Ir paukštelių balsų skambesys.
Tu, miela, seniūnija Klausučių,
Mūs namai, mūsų laimė esi.“

2021 metais (dėl pandemijos atkeltas iš 2020-ųjų metų) Klausučiuose įvyko 100-mečio sukakties minėjimas. Šventė pritraukė tūkstančius svečių, nes ši sukaktis sutapo su tais pačiais metais Klausučių pelnytu svarbiu mažosios Lietuvos kultūros sostinės titulu. Ypatingu šventės akcentu ir 100 metų jubiliejaus įamžinimu tapo Šeimenos pakrantėje Atgimimo parke pastatyta tautodailininko Raimundo Blažaičio skulptūrinė kompozicija.

2013 metais gyvenvietėje atidarytas Klausučių Atgimimo parkas tapo traukos centru ne tik vietiniams gyventojams, bet ir atvykstantiems iš aplinkinių rajonų. Parko įkūrimo pradžia siekia 1977 metų pavasarį, kai laisvoje žemėje ant Šeimenos upelio kranto pradėtos sodinti pirmosios liepos. O šiuo metu čia, gausybės medžių ir dekoratyvinių augalų apsuptyje, yra įruoštos poilsio zonos, vaikų žaidimų aikštelė, sporto aikštynai, pasivaikščiojimo takai. Parke įsikomponuoja išnykusių senųjų Klausučių kapinių atminimas su tautodailininko Jono Zubavičiaus išdrožtu kryžiumi. Kita žymi parko skulptūra – parko pradžioje Šeimenos pakrantėje stovintis „Aukso vainiku“ įvertinto tautodailininko Kazimiero Martinaičio drožinys – mergaitė su laistytuvėliu, taip pat parką puošia ir daugiau drožinių. Parko vaizdą papildo sutvarkytas vandens telkinys (Klausučių tvenkinys. Dauguma renginių, kurie Klausučiuose organizuojami vasaros metu, vyksta Atgimimo parke.

Klausučiuose vykstantys renginiai: Klausučiuose kasmet vyksta daugybė renginių, tačiau ypatingai gausūs renginiais buvo 2021 -ieji, kuomet Klausučiai buvo paskelbti Lietuvos mažąja kultūros sostine 2021. Nuo 2019 metų kas metus Klausučių kultūros namuose vyksta Vilkaviškio rajono nevyriausybinių organizacijų apdovanojimai „Gintarinės bitės“. Mūsų rajone vykstantis respublikinis liaudiškų šokių festivalis „Pašok man savo šokį“ anksčiau būrius šokio mėgėjų sukviesdavo į Vilkaviškio kultūros centrą ir Paežerių dvarą. Nuo 2014 metų Klausučių Atgimimo parke kas dvejus metus rengiamas Marijampolės regiono liaudiškos muzikos kapelų suvažiavimas „Vieškelio vingiais“, kuris sulaukia iki 18 dalyvaujančių kolektyvų apie 400 atlikėjų. Tęsiant tradicijas kas dvejus metus organizuojama vasaros šventė „Per Klausučių ulytėlę“, kuri 2021 metais sulaukė rekordinio žiūrovų skaičiaus 15 000. Jau trejus metus organizuojamas populiariosios, džiazo, klasikinės muzikos projektas „Vasaros muzikos parkas“ kiekvieną vasaros mėnesių žiūrovus nustebinantis šiltais koncertais. Klausučių išskirtinis ženklas Kalėdos, kurių metu gyvenvietė tampa Kalėdiniu miestelius su netradicine žaliaskare. Į Klausučių kultūros namus ir į Atgimimo parką kviečiami koncertuoti įvairūs atlikėjai, organizuojamos parodos, įvairūs edukaciniai renginiai, minimos valstybinės šventės.

Šaltiniai:

  1. Alvito Šv. Onos parapijai 400 metų: 1617-2017 / [knygą parengė kun. Jordanas Kazlauskas, kun. Vytautas Kajokas. – Lenkija: Punsko „Aušros“ leidykla, 2017. – 146, [1] p.
  2. Atgimimo parkas turtėja širdžiai mielais akcentais/ Renata Vitkauskienė// Santaka. – 2017, birželio 17, p. 6.
  3. Klausučiai 2. Tarybų Lietuvos enciklopedija, 2-as t omas (Grūdas-Marvelės). / – Vilnius: Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1986// p. 337.
  4. Klausučiai 2. Visuotinė lietuvių enciklopedija, T. X (Khmerai-Krelle). – Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2006// p. 245.
  5. Klausučių seniūnija// Vilkaviškio rajono savivaldybės leidinys (lankstinukas).Mažoji kultūros sostinė planuoja pasipuošti fontanu/ Andrius Grygelaitis// Santaka. 2020, liep. 14. p. 9.
  6. Rajono mokyklų rudenį laukia pokyčiai/ Andrius Grygelaitis// Santaka. – 2020, kov. 6, p. 1.
  7. Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė: A. Reinikio firma „Piko valanda“, 2003-. – 2 d., D. 1. – Fotogr. leid.. – 2003. – 726, [2] p.
  8. Šimtmetį su klausutiškiais šventė tūkstančiai svečių / Lukas Rakauskas// Santaka. – 2021, liep. 13, p. 1.
  9. Žvilgtelėjimai į praeitį ir dabartį/ Birutė Nenienėnė// Abipus Nemuno „XXI amžiaus“ priedas apie gimtinės žmones ir darbus. – 2021, bal. 2, Nr. 4 (141)
  10. Augalai (Didvyžiai). Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Augalai_(Didvy%C5%BEiai)
  11. Globos namų istorija. Prieiga internete https://dsgn.lt/apie-mus/
  12. „Vilkaviškio rajono savivaldybė – Klausučių seniūnija“. 2015-12-23. Suarchyvuotas originalas: 2016-04-20. Nuoroda tikrinta 2022-04-14. Prieiga internete https://vilkaviskis.lt/administracija/struktura-ir-kontaktai/seniunijos/klausuciu-seniunija/
  13. Klausučiai. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Klausu%C4%8Diai
  14. Klausučiai šventė 100 metų jubiliejų. Prieiga internete https://vilkaviskis.lt/klausuciai-svente-100-metu-jubilieju/
  15. Klausučiai. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/klausuciai-1/
  16. Klausučių gyvenvietės nuotraukos 1985 m. Prieiga internete E-paveldas: https://www.epaveldas.lt/search?term=Klausu%C4%8Di%C5%B3%20(Vilkavi%C5%A1kio%20r.)%20gyvenviet%C4%97&page=0&size=20&order=-1&orderDir=desc&full=false&isMap=false&isDetailed=false
  17. Klausučių kaimas pasipuošė įspūdingu Atgimimo parku/ Renata Vitkauskienė// Santaka. – 2013, rugpj. 29. Prieiga internete  https://www.santaka.info/?sidx=28630
  18. Klausučių kaimo bendruomenė minėjo 15 metų sukaktį ir kultūros namų salės atidarymą. Prieiga internete https://www.etaplius.lt/klausuciu-kaimo-bendruomene-minejo-15-metu-sukakti-ir-kulturos-namu-sales-atidaryma
  19. Klausučių padalinys. Prieiga internete http://vilkkc.lt/apie-mus/filialai/
  20. Nenėnienė, B. Žvilgtelėjimai į praeitį ir dabartį. Prieiga internete https://www.regionunaujienos.lt/zvilgtelejimai-i-praeiti-ir-dabarti/
  21. Pocvietis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Pocvietis
  22. Pocvietis. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Pocvietis
  23. Rumokų bandymų stotis. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/rumoku-bandymu-stotis/
  24. Skystimienė, G. Klausučių seniūnijos herbui ir vėliavai – 10 metų. Prieiga internete https://www.regionunaujienos.lt/klausuciu-seniunijos-herbui-ir-veliavai-10-metu/
  25. 1922 m. buržuazinės žemės reformos Lietuvoje socialinės-ekonominės priežastys, Kniūraitė V. , Istorija, 1980, t. 20, s. 2, p. 68-76. Šaltinis internete: https://portalcris.vdu.lt/server/api/core/bitstreams/0b0149d8-8c31-45df-8f8c-
  26. Vitkauskienė, R. Klausučiai pasipuošė jubiliejui. Prieiga internete https://www.santaka.info/?sidx=45988
  27. Žaliosios Vinco Žemaičio pagrindinė mokykla. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/%C5%BDaliosios_Vinco_%C5%BDemai%C4%8Dio_pagrindin%C4%97_mokykla

 

(Visited 5 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window