Alvitas

Alvitas – kaimas Vilkaviškio rajono savivaldybėje, pusiaukelėje tarp Vilkaviškio ir Virbalio.

XVII a. minimas kaimas, vardu Paširvintys, taip vadintas iki XVII a. pabaigos. Dabartinis Alvito vardas – vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo šalia telkšančio bendravardžio ežero. Be to, istoriniai dokumentai byloja, kad Alvito dvaras vienu metu priklausęs vokiečiui Halwitui. Legenda jo atsiradimą sieja su ežere nuskendusių Alės ir Vito vardais. Miestelio išplanavimas radialinis, pagrindą sudaro trijų gatvių sankryžoje esanti trikampė aikštė, prie kurios stovėjo bažnyčia.

Alvitas minimas 1590 m. Lietuvos Metrikoje ir 1674 m. Vizitacijos akte, priklausė Paširvinčio dvarui. Paširvinčio dvarą nuo 1561 m. valdė karalienė Bona Sforca. 1615 m. pastatyta medinė bažnyčia. 1650 m. minimas miestelis, didelės seniūnijos centras. 1685 m. pastatyta parapinė, nuo 1945 m. pradinė, septynmetė, aštuonmetė, devynmetė, nuo 1993 m. – pagrindinė mokykla, nuo 2018 m. – Alvito mokykla-daugiafunkcis centras.

1688 m. miesteliui suteikta turgaus ir prekymečių privilegija. XVIII a. antroje pusėje šalia Alvito kaimo Alytaus ekonomijos valdytojas Antanas Tyzenhauzas įkūrė dvarą. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė. 1824 m. pastatyta mūrinė bažnyčia, per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta ir susprogdinta. XIX a. pabaigoje Alvitas buvo kaimas ir palivarkas Vilkaviškio apskrityje, valsčiaus centras. Spaudos draudimo laikais Alvite ir apylinkėse buvo platinamos lietuviškos knygos, laikraščiai, mokomi vaikai, susikūrė lietuvių choras. XIX a. prie dvaro įsteigta plytinė, spirito varykla, žemės ūkio padargų gamyklėlė, per Pirmąjį pasaulinį karą sugriauta, 1918 m. atstatyta. Sovietmečiu buvo kolūkio centrinė gyvenvietė.

Labiausiai Alvitą garsina Alvito šv. Onos bažnyčia. Pirmąją medinę bažnyčią apie 1615 m. pastatė Paširvinčio seniūnė Ona Radvilienė. Bažnyčiai dovanotas Boblaukio kaimas (15 valakų) ir dar 6 valakų užežeris. Be to, visi Paširvinčio dvaro valdiniai nuo kiekvieno valako privalėjo kasmet klebonui mokėti po 6 grašius. Dėl Alvito parapijos XVII a. ginčijosi Vilniaus ir Žemaičių vyskupai. Įsikūręs „Žiburio“ draugijos skyrius (pirmininkas kunigas Vladislovas Tautkevičius) 1909 m. įsteigė biblioteką – skaityklą. Bažnyčia per Pirmąjį pasaulinį karą apgriauta, sunaikinta klebonija, ūkiniai pastatai. Pamaldos pradžioje perkeltos į Gauronskių koplyčią. Kunigas Petras Maslauskas atstatė bažnyčią. 1944 m. bažnyčia susprogdinta. Ją atstojo šventoriaus kampe buvusi koplyčia – Gauronskių mauzoliejus, pastatytas XIX a. viduryje. Prie jos pristatytos šoninės zakristijos.

Alvito 1918–1920 m. Lietuvos kariuomenės savanoriams atminti savanorio kapitono V. Tarasonio iniciatyva iš visuomenės surinktų lėšų buvo pastatytas paminklas ir skirtas žemės plotas savanorių laidojimui, kur palaidota 15 Alvito krašto didvyrių. 2007 m. patvirtintas Alvito herbas. Istorinio herbo Alvitas neturėjo. Heraldikos komisijai svarstant herbo idėjas, nuspręsta pavaizduoti derlingą kraštą, dovanojusį Lietuvai daug iškilių asmenybių. Dailininkas Arvydas Každailis sukūrė herbo etaloną. Iš šio krašto kilę garsūs žmonės – poetė Salomėja Nėris (1904-1945), poetas Kazys Bradūnas (1917-2009), ekonomistas, žurnalistas, ekonomistas, žurnalistas, redaktorius Kazys Kemežys (1901–1981).

Šaltiniai:

Alvitas. Mūsų Lietuva, T. 3. – Bostonas: Lietuvių enciklopedijos leidykla, 1966. – 374 psl.

Alvitas – daina neišdainuota: [poezijos rinktinė/ sudarė Angelė Blažaitienė; karpinių autorė Rita Mockevičienė]. – Marijampolė: Piko valanda, 2007 ([Marijampolė: Piko valanda]). – 89, [2] p.: iliustr., portr. ; 21 cm
Alvito Šv. Onos parapijai 400 metų: 1617-2017/ [knygą parengė kun. Jordanas Kazlauskas, kun. Vytautas Kajokas; knygą sudarant talkino kun. Dainius Gurevičius, kan. prof. K. Žemaitis, Birutė Nenėnienė, Gintas Bakūnas, Asta Jurevičienė, Angelė Blažaitienė, Vilius Kavaliauskas]. – Lenkija: Punsko “Aušros” leidykla, 2017 (“Aušros” leidyklos sp.). – 146, [1] p.: portr.
Augustaitytė, R. Alvitiečio atmintyje – ir kitokios Oninės / Rugilė Augustaitytė. – Iliustr. – Rubrika: Čia – mūsų namai // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2019, liep. 26, p. 7.
Birštonė, T. Alvito kaimo bendruomenė paminėjo apvalią sukaktį/ Toma Birštonė; autorės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Po geltona saulėgrąža // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, lapkr. 17, p. 4.
Grygelaitis, A. Alvito sukaktį vainikuos Oninių šventė / Andrius Grygelaitis; autoriaus nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2021, liep. 23, p. 4, 9.
Grumblienė, A. Alvito ežero savininkų beieškant / Akvilė Grumblienė. – Iliustr. // Vilkaviškio žinios. – ISSN 1822-7783. – 2008, bal. 26, p. 1, 2, 3.
Mašalaitis, B. Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis. – Marijampolė: Piko valanda, 2015. – 335, [1] p. : iliustr., portr. ; 25 cm
Nenėnienė, B. Alvito bažnyčios statybos darbai persikelia po stogu / Birutė Nenėnienė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2019, lapkr. 19, p. 1, 3.
Sušinskas, T. Alvito ežero paslaptis / Tomas Sušinskas. – Iliustr. – Rubrika: Įvairenybės // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2020, lapkr. 17, p. 12.
Totoraitis, J. Sūduvos Suvalkijos istorija / Jonas Totoraitis. – Marijampolė: A. Reinikio firma “Piko valanda”, 2003-. – 2 d. : faks. ; 23 cm. D. 1. – Fotogr. leid.. – 2003. – 726, [2] p. : faks.. – Orig. išl.: Kaunas, 1938. – Kn. taip pat: Profesoriaus Jono Totoraičio sugrįžimas / Antanas Tyla, p. 5-7. – Bibliogr. išnašose.
Vitkauskienė, R. Alvite įteikta premija priminė apie signatarą D. Malinauską / Renata Vasiliauskienė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2022, kovo 22, p. 2.
Alvitas. Prieiga internete. https://lt.wikipedia.org/wiki/Alvitas
Alvito šv. Onos bažnyčia. Prieiga internete. https://lt.wikipedia.org/wiki/Alvito_%C5%A1v._Onos_ba%C5%BEny%C4%8Dia