Vištyčio sinagoga buvo viso miestelio žydų atrama. Rabino autoritetas ir religinės apeigos suburdavo bendruomenę. Aplinką ją sukosi visas vietos žydų gyvenimas. Spėjama, kad medinė sinagoga pastatyta apie 1650-1670 m. Buvo suręsta iš tašytų rąstų, ant akmens ir plytų pamatų, dengta aukštais kelių pakopų malksnų stogais. Nėra aišku, kurioje tiksliai vietoje ji stovėjo. Mūrinė sinagoga Vištytyje pastatyta apie 1850-1855 metus. Sena medinė sinagoga, pastačius mūrinę, netrukus buvo nugriauta. Šiuo metu Vištyčio mūrinė sinagoga beveik išnykusi. Likusi tik vakarinė siena. Vištyčio sinagoga buvo vientiso tūrio arba, taip vadinamojo, pirmojo tipo. Tokio pat tipo buvo Tauragės, Panevėžio, Zarasų, Virbalio, Vilkaviškio, Marijampolės sinagogos. Apie Vištyčio sinagogą, kaip ir apie kitas Suvalkų gubernijos sinagogas, ikonografinės medžiagos išliko mažiausiai, nes gubernijos centras buvo ne Lietuvoje, o Lenkijoje (Suvalkuose). Nei medinės, nei mūrinės Vištyčio sinagogos išorės atvaizdų neišliko, o vidaus yra žinomos keturios nuotraukos.
Praėjus septyneriems metams po sinagogos pastatymo, 1857 m. vyriausiasis Kalvarijos architektas Leopoldas Salkovskis Augustavo valdžios nurodymu atliko Vištyčio sinagogos ir netoliese esančios mūrinės beit midraš matavimus ir nubraižė jų planus. Sprendžiant iš pirmo aukšto plano, Vištyčio sinagogą sudarė erdvus stačiakampis vestibiulis, kuriame buvo laiptai, vedantys į antrą aukštą – į moterų dalį. Iš vestibiulio trys laiptai vedė į beveik kvadratinės formos maldos salę, apšviestą devyniais langais. Čia buvo ir šoninis įėjimas, vedantis tiesiai į maldos salę. Maldos salės viduryje buvo kvadrato formos bima, į kurią buvo pakylama laiptais iš vakarų ir rytų pusės. Plane beit midraš parodytas kaip žymiai mažesnis kvadratinis vieno aukšto pastatas, kuriame nebuvo moterų dalies. Viduje pastato buvo vienatūrė erdvė, apšviesta dvylikos langų ir apšildoma krosnimi.
Vištyčio sinagoga ne kartą buvo paminėta žydų ir rusų spaudoje. Rusijos spaudoje buvo rašoma, kad 1895 m. Vištyčio sinagogoje vyko iškilmės Rusijos caro Nikolajus II karūnacijos proga. Iškilmėse dalyvavo miestelio meras, žandarmerijos viršininkas ir kt. Minint Vištyčio sinagogą žydų spaudoje 1884 ir 1889 metais, kai į sinagogą buvo įneštas naujas Toros ritinys. 1890 m. minima, kad sinagogos vestibiulyje rasta kontrabandinių prekių.
Sinagoga išliko ir per Pirmąjį Pasaulinį karą. Apgriauta ji buvo 1944 m. Antrojo pasaulinio karo metu, raudonajai armijai užimant Vištytį. Po karo sinagogą nugriovė, išliko tik vakarinė siena. Griuvėsiai yra vakarinėje miestelio dalyje. Visas buvusios sinagogos sklypas yra Kalno ir Sodų gatvių sankirtoje. Istorinė sinagogos aplinka neišliko, tik pievoje tarp kalno gatvės ir Vidupio upelio yra griuvėsių liekanos. Taip pat likęs raudonų plytų vakarinės sienos fragmentas. Pusinės kolonos sieną dalina į segmentus su arkiniais langais. Langų kiaurymės užmūrytos baltomis silikatinėmis plytomis. Sienoje galima vis dar pastebėti keletą tinkavimo ir primityvaus mūrijimo fragmentų. Sienos liekana šiuo metu aptverta lentomis ir uždengta šiferio stogu.

Šaltiniai:

  1. Vištytis. I dalis. Vilnius: Leidyba Tau, 2015.
  2. Buvusi Vištyčio sinagoga. Prieiga internete https://trip.lt/place/buvusi-vistycio-sinagoga/
  3. Vištyčio sinagoga. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%A1ty%C4%8Dio_sinagoga
  4. Vištyčio sinagoga. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Vi%C5%A1ty%C4%8Dio_sinagoga
  5. Vištytis. 3 diena. Maldos namai Vištytyje. Prieiga internete https://vistytis.lt/3-diena-maldos-namai-vistytyje/
(Visited 41 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window