Vištyčio regioninis parkas

Pietvakarinėje Lietuvos dalyje yra Vištyčio regioninis parkas. Jo teritorija apima Vištyčio–Gražiškių aukštumos (Sūduvos moreninės aukštumos dalis tarp Vištyčio ežero ir Šešupės aukštupio senslėnio) vakarinę dalį. Lietuvoje tai aukščiausia vieta Baltijos aukštumose. Vištyčio aukštuma susidarė paskutiniojo ledynmečio periodu Vidurio ir Vakarų Lietuvos ledyninių tėkmių sandūroje.
Parkas įkurtas 1992 m. Jo tikslas išsaugoti Suvalkų kalvyno kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes. Parko plotas – 10,1 tūkst. Ha. Regioniniame parke yra daug gamtiniu požiūriu vertingų kraštovaizdžio kompleksų ir objektų. Vienas iš jų – aukščiausia Lietuvoje Suvalkų moreninės aukštumos dalis su beveik aukščiausiai virš jūros lygio Lietuvoje pakilusiomis kalvomis: Dunojaus kalnas (>285 m), Janauka (282,9 m), Pavištyčio kalnas (282,4 m), Staugūno kalnas (281,8 m) bei Lenkijos pasienyje iškylantis Stankūnų kalnas (285,5 m). Vištyčio regioniniame parke yra keli dideli miškų masyvai – Vištytgiris, Drausgiris, Pavištyčio miškai. Taip pat čia yra nedidelių aukštapelkių ir tarpinio tipo pelkių, ežerų. Didelė reljefo ir ekotopų įvairovė sudaro geras sąlygas floristinei ir cenotinei įvairovei. Išskirtinis Vištyčio regioninio parko miškų bruožas, kad čia didelius plotus užima ąžuolynai, labai dažnai su skroblo ir liepos ar eglės priemaiša. Nemažus plotus Pavištyčio, Vištytgirio ir Tadarinės miškuose užima eglynai. Drausgirio, Vištytgirio, Mestgirio, Tadarinės miškuose auga 300 m. senumo ąžuolynai su skroblų ir liepų priemaiša, 200 m. senumo pušynai ir eglynai, juose gausu retųjų augalų bei gyvūnų. Miškai labai vertingi ornitologiniu požiūriu: Vištyčio regioninio parko teritorijoje aptikti 123 rūšių paukščiai, iš jų 14 rūšių sparnuočiai įrašyti į Lietuvos raudonąją knygą. Vištytgirio botaninis – zoologinis draustinis. Šis draustinis įkurtas kartu su regioniniu parku (1992 m.). Didžiąją dalį draustinio užima valstybiniai miškai – 62%, o likusi dalis – 38% privatūs miškai.

Vištytgirio botaninio – zoologinio draustinio tikslas – išsaugoti būdingas plačialapių miškų bendrijas su gausia ir įvairiarūše augalija ir gyvūnija. Šiame draustinyje, kaip ir Pietinėje Lietuvoje yra išlikę ploteliai Centrinės Europos lapuotynų: skroblo, ąžuolo, liepos medynai su retomis, bei saugomomis augalų rūšimis, tokiomis kaip: miškinė dirsuolė, miškinis eraičinas, bei europinis miežvienis. Būtent europinis miežvienis Lietuvoje sutinkamas tik dviejose radvietėse, jis vienas iš rečiausių varpinių šeimos rūšių. Grybingirio miškas išsidėstęs palei sieną su Lenkija. Čia, pasienio zonoje – 0,5 – 1 km pločio juostoje tarp spygliuotos buvusios Sovietų Sąjungos pasienio užtvaros ir oficialios Lietuvos – Lenkijos sienos, auga 50 metų neliesti sunkiai praeinami miškai, krūmų ir žolių brūzgynai. Dėl tokio biotopų originalumo galima spėti čia esant botaninių zoologinių vertybių. Gana vertinga šiame regione esanti Paširvinčio pelkė, turinti savitą augalijos struktūrą. Parke įrengta didysis ir mažasis Šilelio pažintiniai takai, kalnų slidinėjimo trasos su keltuvais, apžvalgos aikštelės, poilsiavietės.
Mažasis Šilelio pažintinis takas prasideda nuo skardžio Šilelio miške, pačioje ežero pakrantėje. Toliau praeisite „Raganos šluotą“, tai sumedėjusių augalų liga: suaugusios augalų šakelės tankiai suauga – atrodo kaip kuokštas ar šluota, atsiradusi dėl grybų, virusų, vabzdžių, rečiau bakterijų poveikio. Praeisite drevėtus medžius, kurių žievė įtrūkusi dėl perkūno darbo. Žaizdų vietose mediena įpūva, privilioja paukščius, kurie savo snapais iškala dreves, kuriose gali apsigyventi net voverės. Eidami Vištyčio ežero pakrante prieisite aukščiausią eglę, kurios aukštis siekia 30 metrų. Prieisite Šventąjį šaltinėlį. Ežero pakrantėje Šilelio miške gėlas vanduo trykšta iš Šventojo šaltinėlio. Legendos byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tikrųjų būta nepaprasto. Pakakdavę juo pavilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Praeisite skruzdėlyną, kurie mūsų krašte saugomi, egles dvynes, tai dvi kamienais suaugusios eglės. Jų skersmenys 1,3 m aukštyje – 19 ir 21 cm. Suaugimo vieta yra 2,4 m aukštyje.
Vištyčio „Šilelio“ šaltinėlis. Vištyčio ežero pakrantėje, Šilelio miške stūkso nedidelis kryžių kalnelis, jo viduryje eglių ir pušų paunksmėje iš žemės gelmių trykšta gėlo vandens srovelė – tai Šventasis šaltinėlis. Apie “Šilelio” šaltinėlio ir kryžiaus atsiradimą tikslių žinių nėra. Dažnai prie šaltinio suplaukia daug žmonių, norinčių parsivežti stebuklingo vandens.
Didysis Šilelio pažintinis takas prasideda nuo erozinio cirko – tai iš vienos pusės atvira pusapvalė dauba, esanti nuolydį turinčiame šlaite. Susiformuoja, kai į šlaito paviršių prasiveržiantys gruntiniai vandenys išneša smulkiąsias grunto daleles. Vanduo sunkiasi daugiau nei 10 m aukštyje ir teka keliomis vagomis į ežerą. Praeisite senąsias vokiečių kapines, užimančias daugiau kaip pusės hektaro plotą. Yra išlikusių senų antkapių, medinis kryžius. Pavištyčio miško pakraštyje tyvuliuoja Pakalnių ežerėlis. Nuo Pavištyčio piliakalnio galėsite pasigrožėti trijų ežerų vaizdu, Vištyčio, Grabausko ir Pakalnių ežerai. Prieisite pelkę – nuolat šlapias žemės paviršiaus plotas, kurio augalija pamažu virsta durpėmis. Tako pabaiga – Petro Mikolainio gimtinė. Iki šių dienų išlikę gimtinės pamatai ir pastatyta paminklinė lenta čia užaugusiam knygnešiui ir knygų leidėjui Petrui Mikolainiui. Jis pirmasis išleido Vinco Kudirkos harmonizuotą lietuvių liaudies dainų rinkinį „Kanklės“. Jeigu po kelionės nuspręsite parke pasilikti dar keletui dienų, galite apsistoti kempinguose „Viktorija“, „Pušelė“ ir kaimo turizmo sodybose.

Šaltiniai:

Mičiulienė, Eglė. Regioninis parkas svečių laukia ir žiemą / Eglės Mičiulienės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Žemė – visų namai // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2024, vas. 13, p. 7.
Vištyčio regioninio parko žemės naudojimas ir aplinkosauginiai tyrimai. Prieiga internete http://www.santaka.info/?sidx=6277
Vištyčio regioninis parkas. Prieiga internete https://vistytis.lt/
Vištyčio regioninis parkas. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Vi%C5%A1ty%C4%8Dio_regioninis_parkas
Vištyčio regioninis parkas. Prieiga internete https://vstt.lrv.lt/lt/saugomu-teritoriju-sistema/regioniniai-parkai/vistycio-regioninis-parkas
Vištyčio regioninis parkas – nuo batiskafo iki kosmoso. Prieiga internete https://welovelithuania.com/vistycio-regioninis-parkas-nuo-batiskafo-iki-kosmoso/

_____