Vištyčio aliejinė

Vištyčio aliejinė stovi pačiame Vištyčio miestelyje. Jos viduje yra išlikusi originali technologinė įranga. 1925 m. aliejinės savininkas Vincas Černiauskas, gimęs 1884 m. Vištyčio Lauko I kaime, pradėjo aliejinės statybą. Lėšų statybai gavo iš savo tėvo Jono Černiausko, gimusio 1857 m., užsidirbusio pragyvenimui JAV. Po trejų metų aliejinė jau veikė. Aliejinę pradėjo statyti Jonas Černiauskas, tačiau dirbti joje paliko sūnui ir vėl išvyko uždarbiauti į JAV. Sūnui padėdavo ir motina Domicelė Černiauskienė. Aliejaus spaudimas vykdavo pavasarį ir rudenį, darbas buvo sezoninis. Buvo spaudžiamas aliejus iš linų sėmenų, rapsų ir judrų. Naudodavo ir aguonas. Aliejinė neturėjo konkurentų, tad dirbi tekdavo ne tik dienomis, bet ir naktimis, žmonės laukdavo eilėse keletą parų.
Jonas Černiauskas turėjo devynetą vaikų, tačiau užaugo šeši.
Mirus pirmajam aliejinės savininkui Vincui Černiauskui, jo verslą perėmė jaunoji karta, sūnus Mykolas Černiauskas, gimęs 1919 m., ir jo žmona Domicelė Černiauskienė (Debesaitytė). Antrojo pasaulinio karo metu sudegė gyvenamasis namas, kluonas ir tvartas, išliko tik aliejinė. Ji veikė ir pokariu, tačiau buvo sudėtinga dirbti, nes verslui buvo keliami dideli reikalavimai. Susikūrus kolūkiams, buvo uždrausta spausti aliejų ir aliejinę teko uždaryti. Aliejinė stovi Vištytyje, Taikos g. 21, miestelio centre. Pastatas 8X12 m dydžio, sienos iš lentų, vienpusės durys, stogas anksčiau dengtas skiedromis, pastaruoju metu – skarda. Šildymo pastate nebuvo, tik sėmenų kaitinimui skirta krosnis. Pagrindiniai aliejinės įrenginiai – tai du akmenys, kuriais buvo trinami sėmenys, spaudimo įrenginys (presas) ir krosnis. Dideli akmens rieduliai buvo pritaikyti sėmenų trynimui. Akmenys buvo šiek tiek apdoroti laukuose, vėliau nugabenti akmenskaldžiui Auštrui, vėliau – į aliejinę. Akmenis gabeno keturiais arkliais dvi dienas. Talkino dvylika vyrų.
Sodyboje gyvena Domicelės ir Mykolo Černiauskų anūkas Jonas Auštras su šeima. Aliejinė neveikia jau daugelį metų, tačiau giminėje stengiamasi išsaugoti pirminį jos vaizdą ir visas amato paslaptis.
Vištyčio aliejinė 2003 m. įtraukta į Lietuvos Respublikos Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (kodas S895).
Nuotrauka Agnės Gendrėnienės
Šaltiniai:

1. Aleksandravičius, Algimantas. Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota: fotografijos/ [fotografijų ir teksto autorius, sudarytojas] Algimantas Aleksandravičius. – Vilnius: Vaga, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 349, [2] p.: iliustr.; 32 cm
2. Gagienė, R. Vištyčio aliejinėje – jau penktoji karta// Santaka. – 2010, liepos 31 d.
3. Vištytis: monografija. II. Vilnius: leidyba TAU, 2015.
4. Vaitkevičienė, K. Nuosavame kieme išlikę būtojo laiko ženklai// Santaka. – 2009, rugpj. 8 d.
5. Vištyčio aliejinė. Prieiga internete https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search
6. Vištyčio aliejinė. Prieiga internete https://vistytis.lt/vistycio-aliejine-2/
7. Vištytis. Prieiga internete https://www.vle.lt/straipsnis/vistytis-1/