Telešius Juozas

Juozas Telešius gimė 1914 m. rugpjūčio 24 d. Merkinės valsčiuje, Ricielių kaime. Tėvas Vincas buvo kalvis, motina Juozapa Kučinskaitė – vargonininko duktė, turėjo skambų balsą, dainuodavo akompanuodama sau gitara. Juozas šeimoje buvo vyriausias iš aštuonių vaikų.
1921-1925 m. Juozas Telešius mokėsi Leipalingio pradinėje mokykloje, 1925-1929 m. – Leipalingio gimnazijoje. Būdamas keturiolikos metų pradėjo dirbti Leipalingio spirito varykloje. 1929-1931 m. mokėsi Kaune spirito pramonės technologijos kursuose, 1936-1937 m. tarnavo Lietuvos kariuomenėje Marijampolėje. Vėliau iki pensijos dirbo įvairiose spirito varyklose. Šalčininkų spirito varykloje J. Telešius pusseptintų metų dirbo vyriausiuoju inžinieriumi. Vėliau dirbo Vilkaviškio konservų fabriko kūriku, o po kiek laiko – katilinės vedėju. Nuo 1932 m. gyveno Alvite (Vilkaviškio r.), 1942 m. vedė Antaniną Balevičiūtę, užaugino sūnų Eugenijų. Kanklininkas mirė 2001 m., palaidotas Alvito kapinėse.
Mokydamasis pradinėje mokykloje J.Telešius pasigamino savo pirmąsias kankles. Tai buvo tradicinės suvalkietiško tipo (Skriaudžių) kanklės su užrietimu („rageliu“) kairėje pusėje ir apvaliu dešiniuoju galu. Matematikos mokytojas A.Matukonis suderino kankles ir tradiciniu būdu paskambino P. Puskunigio dainą „Paklausykite, lietuviai“. Parodęs kaip kaire ranka dangstomos stygos, mokytojas pasakė: „Toliau atsirinksi pats“. Iš tiesų, to Juozukui užteko, kad savarankiškai išmoktų skambinti tradiciniu būdu, o vėliau ir kurtų savus skambinimo būdus.
Muzikantas neapsiribojo vien kankliavimu. Žingeidumas skatino jį įvaldyti kuo daugiau muzikos instrumentų, nors keletui kūrinių pagroti. Baigęs pradinę mokyklą J.Telešius jau mokėjo griežti smuiku, groti klarnetu. Muzikuojama buvo ir šeimoje – tėtis, pagaminęs dvivagę žagrę, išmainė ją į smuiką, Juozukas pasigamino cimbolus – susidarė šeimos kapela. Tarnaudamas kariuomenėje savarankiškai iš vadovėlio mokėsi groti akordeonu, kartu mokydamas ir kitus. J.Telešius visą gyvenimą giedojo bažnyčios chore. Tačiau svarbiausias muzikos instrumentas jam visą gyvenimą buvo kanklės. „Kadangi mano darbas <…> buvo labai su triukšmu, tat kanklių muzika man labiausiai patiko – ne tik kad lietuviška, kaip retai sutinkama, bet ir kaip labai tylaus ir švelnaus balso, be to, aš jas skaičiau kaip neatrastas bei neištirtas žemes keliautojams, todėl ir joms skyriau daugiausiai laiko skambinti kauliuku ir surasti kitus skambinimo būdus“ – 1984 m. laiške P. Stepuliui rašė J. Telešius.
Sovietų okupacijos laikais muzikantas savo kankles mažai kam terodė, tačiau keičiantis politinei bei kultūrinei situacijai Lietuvoje kanklininkas pradėjo aktyviau koncertuoti, dalyvauti įvairiuose renginiuose, rūpintis kanklių populiarinimu.
Šio žmogaus kūryba gyva ne tik žmonių atmintyje, bet ir įamžinta vaizdo ir garso juostose. Medžiaga, surinkta įvairių folkloro ekspedicijų metu, ir jo gamintos kanklės bei dokumentinė medžiaga saugoma ne tik Telešių šeimos archyve, bet ir Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos instrumentų skyriuje, Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus, Leipalingio muziejaus fonduose. Jo skambinimo technika aprašyta kolektyvinėje monografijoje „Senosios kanklės ir kankliavimas“, 2015 m. buvo išleista knyga „Vienišas kanklininkas Juozas Telešius“, kurią sudarė Laura Lukenskienė. Į ją gražiai sugulė prisiminimai apie šį kūrėją ir jo kūryba.
2024 m. minint Juozo Telešiaus 110-ąsias metines buvo pastatytas skulptūrinis suolelis kaimo šviesuoliui atminti (autorius tautodailininkas Raimundas Blažaitis) Jis stovi prie didelio kelio, kuris skiria senąją kanklininko sodybą ir laukus, kuriuos jis dirbo. O už tai, kad turėtume kur pailsėti liepos pavėsyje dėkojame Telešių šeimai.

Šaltiniai:

Birštonė, Toma. Suoleliu primins kanklininką Juozą Telešių/ Toma Birštonė; Kristinos Andriukaitienės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Po geltona saulėgrąža // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2024, spal. 29, p. 5.
Blažaitienė, Angelė. J. Telešius: „Kanklių muzika – tai vaistas nuo šiuolaikinį pasaulį užgulančio kurtumo“/ Angelė Blažaitienė. – Iliustr. – Rubrika: Lietuva – širdy // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2024, rugpj. 30, p. 6.
Mičiulienė, E. Kanklių muzika susižavėjo nuo mažens/ Eglė Mičiulienė; Romo Čėplos nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Langas // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2010, bal. 1, p. 4.
Vienišas kanklininkas Juozas Telešius [Natos]/ straipsnių autorė ir sudarytoja Laura Lukenskienė. – Kaunas: Kauno miesto muziejus, 2015 ([Vilnius] : Žara). – 95, [1] p.: iliustr., faks., portr. ; 18 x 24 cm
Vitkauskienė, Renata. Prisiminė kankles Alvite dirbusį dzūką/ Renata Vitkauskienė; autorės nuotr. – Iliustr. – Lietuva – širdy // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2015, spal. 15, p. 3
Archyvą pravėrus – svečiuose pas kanklininką Juozą Telešių. Iš Vilkaviškio kultūros centro archyvo. 1993 m. įrašas. 2020 m. publikacija. Prieiga internete https://www.facebook.com/watch/?v=718058895600314
Blažaitienė, A. Kanklių muzika – tai vaistas nuo šiuolaikinį pasaulį užgulančio kurtumo. 2024. Prieiga internete https://www.santaka.info/index.php/2024/09/06/j-telesius-kankliu-muzika-tai-vaistas-nuo-siuolaikini-pasauli-uzgulancio-kurtumo-2/?srsltid=AfmBOooptXIZ9kaU30u2FqYE-bnE8N6bD36u7g2EWdrgvSRT9co4Xsyu
Kanklės sudėtingosios 24-rių stygų, iš jų 11 dvigubų. Prieiga internete https://www.europeana.eu/en/item/2021802/LIMIS_94504463