Du kilometrai į vakarus nuo Vinkšnupių dvaro komplekso kažkada stovėjo Rasių dvaras. Dabar jo vietoje rasime buvusį akmenų – plytų mūro dviejų aukštų svirną ir kelis akmeninius vieno aukšto ūkinius pastatus. Seniausiais LDK laikais šios žemės priklausė Trakų vaivadijai. 1562 m. Rasiai minimi kaip karališka valda, kurioje mokesčius renka seniūnas. 1738m. šį dvarą valdė Baltrus Damanskis. Ūkiniu – administraciniu požiūriu Rasiai, matyt, tiesiogiai priklausė Karalkrėslio dvarui. 1766 m. Rasiai, Krijobaliai ir Peleniai (lenk. Pelikany) buvo majoratine teise perleisti totorių tautybės bajorui Mateušui Baranauskiui. 1784 m. dvarininku minimas tas pats totorius Baranauskas, tuo metu valdęs ir Patilčius. Dvaras, kurį 1821 m. valdė Jonas Nepomukas Jagminas, buvo nedidelis, nes jame baudžiavą ėjo keturi vietiniai baudžiauninkai ir du samdiniai. 1827 m. stovėjo trys namai, kuriuose gyveno 15 žmonių. Rasių dvaro kluono sienoje įmūrytose plokštėse iškalta 1832 m. data, statybos darbus vykdžiusio ar jiems vadovavusio vokiečių kilmės mūrininko Lutzo ir dvarininko J. N. Jagmino pavardės. Plokštė su 1834 m. data buvo rasta buvusio degtinės bravoro pastogėje. Po kelių metų J. N. Jagminas mirė, nes 1837 m. dvarą valdė tik viena jo našlė Elžbieta Konarska – Jagmin. Nors jai ir priklausė dar Vladislavovo dvaras, tačiau ūkiniai reikalai susiklostė labai prastai ir valdžia paskelbė licitacijos eigą (t.y. iniciavo Rasių dvaro pardavimą). Buvo aprašytas turtas, iš kurio paaiškėjo, kad jau buvo supirkta mediena mediniams rūmams statyti, o iki tol savininkai gyveno kituose mediniuose namuose. Iš mūrinių pastatų paminėtas tik bravoras. Visas turtas buvo įvertintas 70 000 auksinių. XIX a. 8 – ame dešimtmetyje pas Rasių poną keliskart sustojo netoli gyvenęs daktaras J. Basanavičius. Atrodo, kad nakvynei jis pasirinkdavo tolimesnius dvarus. 1885 m. dvaras aprėpė 693 margus žemės; iš jų 517 – dirbamos ir 96 – pievų. Tuo metu dvarui priklausė net 9 mūriniai ir 8 mediniai – matyt, amžiaus pabaigoje įvyko gaisras, nes pastatų skaičius sumažėjo keturiskart. 1888 m. dvare gyveno 73 žmonės: 68 lietuviai ir 5 mozūrai (taip įvardinti Suvalkų pareigūnų atliktoje suvestinėje). 1901 m. dvare gyveno 26 vyrai ir 36 moterys.
Kitais valdininkų pateiktais duomenimis jie aptiko 7 „kiemus”, kuriuose gyveno 79 žmonės. Dvaras dar valdė gretimus kaimus: Krijobalius (13 sodybų), Smalnyčėnus (39 sodybos), Pelenius (15 sodybų) ir Pakalniškius (9 sodybos). Savininkas Joachimas Galera ir kiti Galerai ( nuo XIX a. II p. iki 1928 m.) mechanizavo ūkį ir nuolat rūpinosi geresnėmis gyvulių veislėmis (ypač mėsinių bekonų). Joachimas Galeras palaidotas Rasių kapinaitėse (kapavietė neaptikta). XIX a. pab. dvare stovinčiuose keturiuose namuose gyveno 73 žmonės. 1903 m. dvarui priklausė 694 margai žemės; laikė 30 arklių, 93 stambius ir 10 smulkių gyvulių. Tuomet dvarą valdė dvarininkas, miesto inžinierius Ričardas Galera, Adolfo sūnus. 1909 m. dvaras jau priklausė Joachimui Galerai (nežinoma, koks giminystės ryšys siejo šiuos žmones). Apie 1910m. dvarui priklausė jau 695 margiai žemės. Buvo laikoma 34 arkliai ir 210 kitokių galvijų, o 1924 m. dvarui priklausė 353 ha žemės J.Galera ūkvedžiu samdė kitą vokietį Germaną. 1919 m. į jo ūkvedžio gyvenamąjį namą buvo perkelta Rasių pradinė mokykla. J. Galerai 1928 metais mirus turtą perėmė jo žmona Joana Galerienė, labai aktyviai besireiškusi Vilkaviškio krašto visuomeniniame gyvenime. Prieš karą savininku ar administratoriumi buvo Kazys Paliūnas (1938 m. duomenys). Paskutiniuoju dvarininku tapo lietuvis Kupčiūnas, pinigus užsidirbęs kasdamas akmens anglį JAV. Jį su žmona sovietai ištrėmė: dvarininkas mirė tremtyje, o jo žmona grįžo į Lietuvą.. Čia gyvena sūnus ir dvi dukros. 2004 m. stovėjo penki tvartai, svirnas ir mūrinio kluono griuvėsiai; visi pastatai mūriniai. Tūriu stambiausias ir architektūrine prasme vertingiausias – dviejų aukštų svirnas. Yra pagrindinių rūmų pamatų pėdsakai (arčiau Rausvės kranto), trys kastinės kūdros, įspūdinga platoka alėja ir keletas medžių grupių. Pravažiuojamasis kelias vingiuoja per pačią dvarvietę.
Šaltiniai:
- Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 226 – 228 – ISBN 978-609-422-109-5
- Rasių dvaras / Arūnas Serneckas // Santaka. – 1995, liepos 29, p. 2 – (Dvarai – 21)
- Rasių dvaras. Prieiga internete http://benjamino.blogas.lt/rasiu-dvaras-125.html
- Rasių dvaras. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Rasi%C5%B3_dvaras
- Rasių dvaro sodyba. Prieiga internete https://kvr.kpd.lt/KvrWcf/LabbisServiceKvr.svc/GetDocument/d9e98440-c442-4e55-9db9-4cd1f8d211e9
_____
Last modified: 2023 23 gegužės
