Esu Vilkaviškietė nuo gimimo. Gimiau 1975 rugpjūčio 2 d. Mokiausi Aušros vidurinėje mokykloje, tačiau 12-os klasių atestatą įgijau Žiburio gimnazijoje. Vėliau studijavau Marijampolės kolegijoje, ten įgijau Dailės ir technologijų pedagogo specialybę. Dirbu Vilkaviškio vaikų lopšelyje-darželyje „Pasaka“ meninio ugdymo pedagoge, bendrojo ugdymo grupių dailės būrelio vadove.
Pomėgis menui jau buvo nuo vaikystės o gal perduotas mamos, nes kiek pamenu mamą, ji taip pat gražiai piešė, mezgė, nėrė.
Lėlės gaminti pradėjau prieš 5 metus. Tada net negalvojau, kad tai taps mano hobiu.
Atsitiko taip, kad apsilankiau lėlių gamybos kursuose ir mane tai sudomino.
Pradžioje pagamindavau vieną kitą lėlę savo malonumui. Vėliau pradėjau jų gaminti daugiau ir dažniau. Norėjau gaminti lėles pardavimui, tačiau taip gaudavosi, kad vos pagaminus naują lėlę atsirasdavo proga ją padovanoti. O dabar gaminu sau. Namuose padarytos joms specialios lentynos, ten jos visos draugiškai sėdi. Gal kam mano lėlės negražios, netgi baisios, tačiau man jos visos mielos, gražios, nes gamintos su meile ir atsidavimu, jų kiekvienai perduota gera nuotaika.
Dalis lėlių turi savo vardus, o kitos jų dar laukia… taip kaip ir pati lėlė negimsta per vieną dieną. Jas užtrunka pagaminti. Sutinku, kad gal ir galima pagaminti ją per kokias tris dienas, tačiau man užtrunka kur kas ilgiau. Mėnesį ar netgi pusę metų. Juk jei bloga nuotaika ar nėra noro, tada ir negamini, o dar kiekviena atsineša sau skirtus rūbus…
Viską darau pati nuo pagrindo iki rūbų siuvimo ir modeliavimo, plaukų sušukavimo ir t.t. Jos kiekviena iščiupinėta, išglostyta, išmyluota…
Šaltiniai:
- Kviesulaitienė, Eglė. Darželinukus meno mokanti pedagogė aplinkinius stebina savo pomėgiais / Eglė Kviesulaitienė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2023, geg. 9, p. 3, 12.
Last modified: 2024 7 lapkričio
