Mažojo tako ilgis – 2,4 km. Rekomenduojama pradinių klasių mokiniams, pagyvenusiems žmonėms. Šilelio miške, pačioje Vištyčio pakrantėje yra smėlinga atodanga – skardis. Šią vietą labai pamėgo poilsiautojai, parko lankytojai. „Raganos šluota“ – tai sumedėjusių augalų liga. Suaugusios šakelės atrodo kaip kuokštas arba šluota. Ji gali atsirasti dėl grybų, virusų, vabzdžių, rečiau bakterijų poveikio. Stipriai pasikeičia ir tokių augalų fenologija: pavasarį pumpurai išsprogsta 2-6 savaitėm anksčiau negu ant sveikų šakų. Jei ant medžio daug „raganos šluotų“, jis nusilpsta. „Šluotose“ nebūna žiedų ir vaisių. Dažniausiai jų atsiranda pušyse ir eglėse. Drevėti medžiai. Aplinkui esančių medžių žievė įtrūkusi. Tai tikriausiai perkūno darbas. Žaizdų vietoje mediena kiek įpuvusi. Tai iš karto pastebi paukščiai-sanitarai (geniai, meletos). Jie snapais iškala dreves. Tokiuose uoksuose gali pasigyventi ne tik paukščiai, bet ir voveraitės. Vištyčio ežeras. Jo plotas – 1860 ha. Didžioji dalis priklauso Rusijai.

Ežero ilgis 8,5 km, didžiausias gylis – 50 m. Į ežerą savo vandenis atplukdo Vižainos upė. Aukščiausia eglė. Paprastosios eglės vidutiniškai užauga iki 20-25 metrų aukščio. O štai šios eglės aukštis siekia 30 metrų. Mūsų kraštuose tai retas reiškinys. Šventasis šaltinėlis. Tai iš žemės gelmių trykštanti gėlo vandens srovelė. Žmonių pasakojimai byloja, kad kitados šio šaltinio vandens iš tiktųjų būta neprasto, užtekdavę juo pasivilgyti akis ir neregys praregėdavo, greitai užsitraukdavo sunkiai gyjančios žaizdos. Tikėdami stebuklinga šaltinio galia dar ir dabar žmonės čia stato ir šventina kryžius. Eglės dvynės. Prie kelelio, vedančio link Šventojo Šaltinėlio (Šilelio miško 93 kv. 25 skl.), auga paprastosios kamienais suaugusios eglės. Jų skersmenys 1,3 m aukštyje – 20 ir 22 cm. Suaugimo vieta yra 2,4 m aukštyje (2010 metų duomenys).

Mašrutas ir vietos mašrute

(Visited 25 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window