„Gimiau 1984 m. liepos mėn. 16 d. Vilkaviškio ligoninėje, nes Kybartų jau buvo uždaryta. Mama – Anastazija (Nastutė) Mačiulaitienė, tėtis – Kęstutis Mačiulaitis. Turiu seseris Liną (Ausėjienė) ir Ireną (Kaminskienė) bei brolį Zenoną.
Mokiausi Kybartų pradinėje mokykloje, po to Kybartų vidurinėje mokykloje. Po 10 klasių išvykau į Kauną, kur Kauno taikomosios dailės mokykloje įsigijau baldžiaus specialybę. Vėliau baigiau Kauno kolegijoje menų fakultete medžio studijas ir gavau medžio meistro kvalifikaciją.
Domiuosi ne tik medžiu, bet ir fotografija. Labai patinka rinkti akmenis iš laukų ir daryti menines kompozicijas aplinkoje. Septintoje klasėje pradėjau lankyti drožinėjimo būrelį, kuriam vadovavo nuostabus žmogus Kajetonas Eismontas. Nuo tada prasidėjo mano platesnė pažintis su medžiu. Nors jau nuo vaikystės čiupinėjau įrankius ir nešiodavau pliauskas. Pirmas darbas – namo numeris, kuris ir dabar kabo ant tėvų namo P.Cvirkos gatvėje , Nr.15, Kybartuose. Šis darbas „gimė“ apie 1998 – 1999 metus.
Dabar gyvenu Kaune. Dirbu baldų gamyboje. Žmona – Jolanta (Šiaunytė) Mačiulaitienė kilusi iš Kėdainių, susipažinom studijų metu. Turim du sūnus: Vytį ir Žygį.
Teko dalyvauti keliose parodose su drožinėjimo būrelio draugais bei keliuose pleneruose studijų metu. Taip pat buvau surengęs tris fotografijų parodas: „Mažieji stebuklai“, „Kelionė“ ir „Laisvės kovų takais“. Paskutinioji vyksta ir dabar Lietuvos valstybės šimtmečio proga.
Iš medžio gaminu įvairius darbus: nuo raižinių-drožinių, dekoratyvinių skrynelių iki Kryžių interjere.
Labiausiai patraukė Kryžiai. Širdis sako, kad turiu juos gaminti, kaip atsvarą nuo sumaterialėjusio pasaulio. Kodėl Kryžius? Istorija tokia – sendaikčių turguje vaikštinėdamas radau numestą ant žemės Jėzaus galvą. Mane tai sukrėtė, kad Jam neatsirado vietos ant lentynos. Aš Jėzaus galvą pakėliau ir nusipirkau, o namuose pagaminau kūną. Nuo tada prasidėjo mano ir Kryžių kelionė, kuri tęsiasi ir dabar“.
Last modified: 2021 3 gruodžio
