Kybartų (Virbalio) geležinkelio stotis

Geležinkeliai Lietuvoje daug prisidėjo plėtojant krašto ekonomiką. 1851 m. vasario 15 d. oficialiai pradėtas tiesti Sankt Peterburgo-Varšuvos geležinkelis su atšaka Prūsijos sienos link. Dėl Krymo karo darbai buvo pristabdyti ir atnaujinti karui pasibaigus. Virbalio geležinkelio stoties kompleksas Kybartų posade pradėtas statyti 1857 m. Geležinkelio stoties kompleksą sudarė: geležinkelio stoties rūmai, krovinių apdorojimo mazgas, vandentiekio sistema, elektros stotis, dujų gamykla, riedmenų, kelio ruožo, medžiagų ir ugniagesių tarnybų būstinės. Puošnūs ir ištaigingi geležinkelio stoties rūmai pastatyti pagal prancūzų architekto projektą. Tai buvo įspūdingas skarda dengtas sieksnio (225,6 m.) ilgio ir 10,26 sieksnio (21,9 m.) pločio 4372 m2 ploto pastatas su gyvenamosiomis patalpomis. Žiemą jas šildydavo net 30 krosnių. Vidurinė dalis buvo dviejų aukštų, galinės dalys, išdėstytos simetriškai, vieno aukšto. Prie vidurinės stoties rūmų dalies abiejuose šonuose įrengti dengti keleivių peronai. Dar du peronai – tarp bėgių kelių.
Centrinėje dviejų aukštų stoties rūmų dalyje antrame aukšte įrengti kambariai tik carui ir jo šeimos nariams, atskirai – kambariai, skirti kitiems garbingiems keleiviams. Pirmame aukšte trys salės, skirtos visų trijų klasių keleiviams. Rytiniame gale įrengtos patalpos, skirtos pašto, telegrafo, medicinos punkto reikmėms.
Vandenį į stotį tiekė vandentiekio mazgas. Vandens bokštas tiekė vandenį iš Lieponos upelio, jame buvo įrengtas Bleko tipo siurblys ir garo mašina. 1865 m. pastatyta raudonų plytų elektrinė, kuri iki Pirmojo pasaulinio karo tiekė elektrą stoties apšvietimui. Buvo įrengtas ir nedidelis parkas, pavadintas Virbalio geležinkelio stoties sodu. Iki 1861 m. stotyje nebuvo pašto įstaigos. Ją aptarnavo Virbalio pašto stotis. Tiesiant geležinkelį, įsteigta Kybartų pasienio pašto kontora. 1890 m. įrengta telegrafo stotis, kurioje dirbo 10 telegrafistų. Pirmuoju viršininku tapo A.Kleinas.
Buvo įrengtas krovinių apdorojimo mazgas – trys medinės skarda dengtos platformos, trys atviros platformos ir trys mūriniai skarda dengti „pakhauzai“ (sandėliai skirti grūdų laikymui). Krovinių tvarkymui buvo skirtas 720 pūdų (1,18 t.) keliamosios galios kranas, 10 skirtingų svarstyklių. Buvo papildomas kontoros pastatas.
Taip pat veikė riedmenų remonto angaras ir du garvežių apgręžimo ratai.
Kybartų (Virbalio) stotis, statyta kaip aukščiausiosios klasės, užbaigta iki 1861 m. balandžio 11 d. Ši data minima kaip Kauno–Kybartų ruožo atidarymo data. Taigi tuo pačiu laiku pradėjo veikti Vilkaviškio bei Pilviškių geležinkelio stotys. Sankt Peterburgo–Varšuvos geležinkelio atšaka Lentvaris–Virbalis baigta 1862 m.
Pirmuoju geležinkelio stoties viršininku, dar jos statybos metu 1857 m. rugpjūčio 1 d. paskirtas Gotfridas Nevolskis. Nuo 1872 m. viršininko pareigas ėjo Karlas Gimperis, 1873 m. – Eduardas Šimanas, 1874 m. – Semionas Markovičius. 1889 m. geležinkelio stoties viršininku paskirtas Aleksandras Christianovičius. Jo tarnyba truko 20 metų. Nuo 1909 m. dirbo Otas Neimanas.
1914 m. stotis padalinta į dvi dalis – keleivių ir prekių, kurioms vadovavo skirtingi viršininkai (keleivių – V.Dronovas ir prekių – F.Gotšalkas). Pirmojo pasaulinio karo metu stotis patyrė nedaug nuostolių. Buvo susprogdintas tik vandens bokštas.
Po Pirmojo pasaulinio karo, Lietuvai tapus nepriklausoma, 1918 m. vyko pokyčiai visoje valstybėje. 1919 m. rugsėjo 2-3 Lietuvos Susisiekimo ministerijai buvo perduotas Vilkaviškio-Virbalio geležinkelio ruožas su Vilkaviškio ir Virbalio stotimis. 1919 m. rugsėjo 5 d. į Virbalio stotį iš Vilkaviškio atvyko pirmasis lietuviškas traukinys. Ši data laikoma lietuviškos Virbalio geležinkelio stoties atsiradimo data. 1921 m. vasario 15 d. pradėjo kursuoti pirmasis lietuviškas tarptautinis traukinys Virbalis-Kaunas-Ryga.
Pirmuoju stoties komendantu nuo 1919 m. dirbo vyr.leitenantas Petras Žemaitis, o stoties viršininku tebebuvo Karolis Hepneris, paskirtas vokiečių karinės okupacinės valdžios. Pirmuoju lietuviškosios stoties viršininku 1920 m. paskirtas Bernardas Judzentavičius. Stoties depo viršininku tapo Julijonas Rechlevičius.
Antrojo pasaulinio karo metu buvo pradėti siaurinti geležinkelio bėgiai iki europinio 1435 mm pločio. Karo metu stotis buvo apšaudyta ir sudeginta. Dar prieš įžengiant rusų kariuomenei 1944 m. stoties viršininku buvo paskirtas Antonas Kožukovskis, kurį 1945 m. pakeitė Germanas Kovaliovas. Jiems vadovaujant nugriauti apdegę geležinkelio stoties rūmai. Tais pačiais 1945 m. G.Kovaliovą vėl pakeitė A.Kožukovskis. Vietoje nugriautų rūmų pastatyta paprasta nedidelė stotis, kuriai 1965 m. suteiktas jau ne Virbalio, o Kybartų stoties vardas. 1946 m. pastatytas naujas vandens bokštas.
1959 m. – vadovavimą perėmė G.Žemaitis. 1978 m. – pradėjo vadovauti Vaclovas Kastanauskas, o nuo 1990 m. – Janas Sadovskis.
Atkūrus nepriklausomybę 1991 m. rugsėjo 4 d. atkurtas ir Lietuvos geležinkelis. Kybartų geležinkelio stotis priskirta Vilniaus geležinkelių apygardai. Vykdant pokyčius, 1992 m. metų pabaigoje stotis priskirta AB „Lietuvos geležinkeliai“ Kauno apygardai. Pirmąja viršininke tapo Ona Aukščiūnaitė. Nuo 2002 m. – Albertas Vėževičius, o nuo 2008 – Saulius Baikštys. Stotis renovuota.

Šaltiniai:

Aleksandravičius, Algimantas. Sūduva – Terra Sudorum – šviesos išpasakota: fotografijos/ [fotografijų ir teksto autorius, sudarytojas] Algimantas Aleksandravičius. – Vilnius: Vaga, 2016 (Vilnius: BALTO print). – 349, [2] p.: iliustr.; 32 cm
Vaitkevičius, A. Kybartai. Vilnius: Pasaulio kybartiečių draugija, 2012.
Kybartų geležinkelio stotis. XIX a. I p. Prieiga internete https://www.europeana.eu/lt/item/2024906/photography_ProvidedCHO_Vilkavi_kio_kra_to_muziejus___Vilkavi_kis_Area_Museum_LIMIS_66513678
Kybartai. Stotis. Prieiga internete https://lt.m.wikipedia.org/wiki/Vaizdas:Kybartai,_stotis.JPG
Kybartų (Virbalio) geležinkelio stotis – tada ir dabar. Prieiga internete https://kybartai.weebly.com/kybart371-gel-stotis.html
Nenėnienė, B. Geležinkelio istorijos vingiais. 2022. Prieiga internete https://kybartai.lt/lt_lt/gelezinkelio-istorijos-vingiais/