Kudirka Simas

[gimė 1930 04 09Griškabūdyje, mirė 2023 02 11 Pilviškiuose]. Lietuvos pasipriešinimo sovietiniam okupaciniam režimui dalyvis. 1952 Klaipėdoje baigė jūreivystės mokyklą. 1956–70 jūreivis radistas. 1970 11 23 per Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir SSRS žvejybos organizacijų vadovų susitikimą (vyko JAV teritoriniuose vandenyse Klaipėdos refrižeratorių laivyno plaukiančiojoje bazėje Tarybų Lietuva) perbėgo į JAV kranto apsaugos laivą Vigilant ir paprašė politinio prieglobsčio. JAV kranto apsaugos pareigūnų į laivą įleistų SSRS pareigūnų sulaikytas ir prievarta grąžintas į SSRS laivą. Amerikiečių ir sovietų pareigūnų veiksmus smerkė didžiausi JAV dienraščiai, JAV lietuvių spauda, televizijos ir radijo (ypač Amerikos balso) stotys, vyko protesto demonstracijos. Ilgą laiką S. Kudirka buvo kovos dėl Lietuvos laisvės simbolis. 1971 05 nuteistas 10 m. kalėti. Kalėjo Pskove, Mordovijos lageriuose. Motinai atgavus JAV pilietybę (ten buvo gimusi), JAV administracijos pastangomis 1974 iš kalėjimo išleistas, su šeima išvyko į JAV. Dalyvavo JAV lietuvių organizacijų veikloje, skaitė paskaitas apie komunistinį režimą Sovietų Sąjungoje. Lietuvai 1990 atkūrus nepriklausomybę nuo 2000 gyveno Lietuvoje. Parašė knygą Tiems, kurie dar jūroje (For Those Still at Sea, su Larry Eicheliu, 1978). Apie S. Kudirką parašyta knygų – J. Gliaudos Simas (1971), A. Rukšėno Gėdos diena (Day of Shame, 1973, lietuvių kalba 2013), sukurta filmų – Simas Kudirka Čikagoje (Simas Kudirka in Chicago, režisierius A. Kezys, 1974), Simo Kudirkos pabėgimas (Defection of Simas Kudirka; režisierius Davidas Lowellas Richas, 1978), Šuolis (režisierė G. Žickytė, 2020). Vyčio Kryžiaus ordino Komandoro kryžius (2008).

Mūsų krašte, Pilviškiuose, jis praleido penkiolika savo gyvenimo metų. Čia gyvendamas ilgėjosi savo vaikų Lolitos ir Evaldo, likusių gyventi JAV. Jo žmona Eugenija (Genutė) lydėjo jį nepaisant visų gyvenimo negandų ir mirė keliais metais anksčiau nei S.Kudirka.

Šaltiniai: