Buvusi dvarvietė yra kelio Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis ruože, Kataučiznos gyvenvietėje. 1784 m. dvaras ir šalia esantis miškelis (gojus) priklausė Antanui Ignui Chrapovickiui. Dvarvietėje stovėjo ir koplyčia. 1796 m. vokiečių sudarytame žemėlapyje dvaras įvardijamas Hoff Katowsziszna vardu. 1839 m. Reimano žemėlapyje dvarvietė pavadinta Katowszyszna. Tuomet užveistas parkas –  dabar jau sulaukėjęs ir menkai prižiūrimas. Geriausiai išsilaikiusi alėja, vedanti Šešupės link. Pirmąsias žinias apie ūkinę veiklą dvare galima rasti 1860 m. šaltiniuose – dvarininkas Juozas Zielinskis buvo susižavėjęs šilkininkyste: augino šilkmedžius šilkverpius ir šį verslą propogavo tarp aplinkinių dvarininkų. Rytinėje dvarvietės pusėje, prie kelio yra sumūryta  stela (apie 6 m. aukščio) 1863 m. sukilėliams. Lenkų istoriko Jiežio Ženkievičiaus (Jerzy Ženkiewisz) tarpukariu dvarą valdė Leonija Poplavska. 1903 m. dvarui, kurio savininkas buvo Stanislovas Poplavskis, priklausė 999 margai žemės. 1909 m. valdos šiek tiek sumažėjo – liko 984 margai žemės. Dvaro savininkas jau buvo Vladislovas Poplavskis. Iš 1923 m. gyventojų surašymo matyti, kad dvare dirbo 25 nuolatiniai samdiniai (ordinarininkai). 1924 m. parceliacijos pradžioje dvarui priklausė 371 ha žemės. Po šio padalijimo Leonijai Poplavskai liko 80 ha plotas. Dvaras labai nukentėjo per gaisrą, įvykusį apie 1930 m. Žinoma, kad 1965 m. buvusi dvarininkė gyveno Prancūzijoje, o mirė 1987 m. Iš Kataučiznos palivarko liko nedaug.  1990 m. stovėję įspūdingi mūriniai ar akmeniniai vartai jau iškeliavo istorijon (tvoros jau ir anksčiau nebuvo), vienaukštis medinis gyvenamas namas,  bitininko namelis ir raudonų plytų karvidė (priešingoje kelio pusėje). Kadangi namas priklausė keletui šeimininkų (dabar gyvena viena šeima), tai jie pastato išorę susitvarkė pagal savo norus ir galimybes ir turistams paliko spalvų „margutį“. Už nefasadinės namo pusės – nemažas vandens telkinys.


Į šiaurę nuo dvaro stovi du raudonplyčiai „mūrinukai“, dvarininkų Poplavskių pastatyti 1912 m. (pamatuose pažymėta data). Tai buvusios plytinės liekanos. Pokariu dvare veikusioje mokykloje buvo vertingas tapybos darbas „Žalgirio mūšis“ , kuris vėliau iškeliavo į Daržininkų kultūros namus. Galutinis paveikslo likimas nežinomas.
Obeliskas su kryželiu Kataučiznos dvaro parke.

Šaltiniai:

  1. Kataučiznos dvaras/ Arūnas Serneckas // Santaka. – 1994, rugsėjo 13, p. 3 – (Mūsų istorijos puslapiai)
  2. Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 129 – 133 – ISBN 978-609-422-109-5
  3. Kataučiznos dvaras. Prieiga internete http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=7915
  4. Kataučiznos dvaro sodybos fragmentai. Prieiga internete https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-detail/491dc54e-cde2-4046-bbf0-1e8716a5ed13
  5. Kupčinskienė, Laura. Vilkaviškio rajono dvarų sodybų paveldas: kultūrinė vertė ir panaudos galimybės. Magistro baigiamasis darbas. – Kaunas, 2013. Prieiga internete https://vb.vdu.lt/object/elaba:1987393/1987393.pdf

_____

(Visited 190 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window