Pats meistras apie save pasakoja: „gimiau 1940 metais gegužės 15 d. Drobstų kaime, Rietavo rajone Petro ir Onos Jucių šeimoje. Be manęs buvo broliai Petras, Stasys, Alfonsas ir sesuo Stasė. Pradinę mokyklą baigiau Rietave. Mokiausi Klaipėdos profesinėje mokykloje Nr. 11. Tapau dažytoju-tinkuotoju, o vėliau pats savarankiškai išmokau statyt kokliaus pečius. Po kelių mėnesių perėjau dirbti elektriku į Klaipėdos statybos valdybą Nr. 24, kur išdirbau 8 metus. Bedirbdamas išmokau dirbti kranistu ant ožinių-tiltinių-bokštinių kranų. Paskui apsiženijęs atsikėliau į Varėną ir dirbau Varėnos gelžbetonyje elektriku bei kranistu ant ožinių kranų. Turėjau mokinių kranistų, elektrikų. Šitaip išdirbau elektriku ir kranistu 10 metų. Varėnoje baigiau vakarinę septynmetę mokyklą.
Vėliau su šeima persikėliau Alytun. Dirbau Alytaus medienos kombinate elektriku brigadininku. Po 7 metų perėjau dirbti į Alytaus miškų ūkį, Sudvajaus girininkijon. Joje dirbau miško darbininku. Dar esu dirbęs Alytaus šaldytuvų gamykloje elektriku.
Po to buvo Kapsukas (dabartinė Marijampolė). Septynerius metus išdirbau Automatų gamykloje suvirintoju, dar vėliau – kompresoristu (išlaikęs egzaminą). Tiek pat metų dirbau kompresoristu Putliųjų verpalų fabrike ir iš ten išėjau į pensiją. Po 36 bendro gyvenimo metų išsiskyriau su pirmąja žmona ir susipažinau su sūduve Albinute Kušliene iš Bajorų kaimo. Taip dabar 25 metai kartu.
Pirmas medžio darbelis –lėktuvukas. Man buvo 8-9 metai. Vaikams dariau lėles, arkliukus, dūdeles. Keli piemenukai vakarais tom plerpynėm grodavo, nes teko piemenauti.
Statyboje dirbdamas dariau verpstes, rožes, gėles. Kokiais 1970-1971 metais buvom ekskursijoje Leningrade (Sankt Peterburge), Ermitaže. Susižavėjau. Tie muziejaus eksponatai padarė man didelį poveikį ir pastūmėjo nenuleist rankų, tobulėt. Pradėjau apdirbti laikrodžius, telefonus, staliukus, veidrodžius ir t.t.“
Apie Povilą Jucių sakoma, kad jis stebina sugebėjimu drožyboje atrasti mintį, artimą lietuviui kaimiečiui. Daug darbų kaimo tematika saugoma Kybartų reabilitaciniame centre „Gyvybės jėga“. Menininkas drožia žmonių, paukščių, gyvulių kompozicijas. Taip pat drožia ir didelius kryžius, kuriuose puikiai naudoja senąją tradicinę ornamentiką. P.Juciaus išdrožta daugiau nei dešimt kryžių: keli jų puošia Bajorų, Gudkaimio, Slibinų, Lankupkos kaimų pakeles, Vienas – Daugėlaičių kaimo gyventojo S.Čepo sodybą. Du kryžiai pastatyti Bartninkuose, vienas – Paežerių dvare, kryžius tarpukario pasieniečių atminimui stovi Kybartuose.
Basanavičynėje kuriant „Ožkabalių išdaigų“ aikštelę, bajoriškis drožė pasakos „Raudonkepuraitė“ personažus. Už kryždirbystę meistras pelnęs prizines vietas įvairiuose konkursuose, turi medalį – Vilkaviškio leliją (herbą). Jį gavo 2008 m. už atkurtus ir pastatytus du didelius kryžius Bartninkuose. Šiuos kryžius statė drauge su kybartiečiu Albinu Alkevičiumi.
Last modified: 2021 3 gruodžio
