Gižų dvaras

Dvaras yra Gižuose, Vilkaviškio rajone. Dvaras Gižuose minimas nuo XVIII a., kai jis priklausė Minsko vaivadai A. M. Chmarai, pastatydinusiam medinę Gižų bažnyčią, kuri po 70 metų sudegė. Dvare veikė plytinė, spirito varykla, alaus darykla, vėjo malūnas. Iki mūsų dienų išliko dviaukštis mūrinis dvaro svirnas. Baudžiavos laikais dvare veikė mokykla. Kraštą okupavę prūsai ėmėsi daryti savaip suprantamą tvarką. 1797 m. atsiųstas geometras Vaksas dar kartą išmatavo Gižų dvaro žemių ribas. Tuomet, 1799 m. gruodžio 26 d., Prūsijos karalius šį dvarą padovanojo Holšteino turtuoliui, vokiečiui Bekui (vokiškai – Beck). Bekas neilgai džiaugėsi dovana ir ją pardavė Boguslavui Mikuličiui (kartais jo vardas pateikiamas ir kaip Bogumilas) – Kvietiškio ekonomijos valdytojui, vyriausiajam amtmanui. Po Napoleono karų šis valdininkas ir dvarininkas pateko į caro valdžios nemalonę, sėdo į kalėjimą, bet, matyt, po pasigailėjimo grįžo į Marijampolę. Per šias bėdas jam pavyko išsaugoti Gižų dvarą, kuriame visą laiką gyveno jo dukra Juzefa. Juzefa Mikulič ištekėjo už Sokulkos apskrities maršalkos Kazimiero Daunoravičiaus, kuris ir tapo dvaro savininku. Kai 1815 m. buvo patvirtintos dvaro ribos pagal 1797 m. sudarytus planus, jame B. Mikuličiaus jau nebūta. Tuo metu dvaras turėjo 10414 magdeburginius margus žemės. Anksčiau dvarui priklausę miškai už skolas buvo paimti valstybės žinion. 1825 – 26 m. valstybė prasiskolinusį dvarą įtraukė į parduodamų ūkių sąrašus, o kitais metais užsiėmė aktyviu jo pardavimu. Komisija visą dvaro turtą įvertino 17619 zlotų ir nurodė dvi dvaro pardavimo datas. Įdomu, kad pasirašant turto aprašus dalyvavo ir aukštas pareigas užėmę broliai Antanas Ir Ignotas Vičechovskiai, kurie (ar tik vienas iš jų) netrukus ir įsigijo Gižų dvarą. Po 1863 metų sukilimo dvarą valdė Antanavo dvaro savininkai Šabunevičiai ir Bistramai, kurie pradėjo durpių kasybą. Sumania ūkvedyste pasižymėjo Kazys Bistramas (1859 – 1923), atsikėlęs iš Bistrampolio dvaro. Būtent jis, Kazys Bistramas, Karolio sūnūs, 1899 m. ir įvardintas Gižų dvaro savininku. Vėliau Antanavo dvarininkai Gižų dvarą pardavė Agafijai Dombrauskienei (ar Dambrauskienei), Kazimiero dukrai, kuri jau minima 1903 m. spaudos leidiniuose.

Dvaras nukentėjo per 1905 m. neramumus – vietinių kaimų žmonės labai aktyviai kovojo prieš carizmą. XX a. pradžioje, vykdant P. Stolypino reformą, didelė dalis dvaro žemių (apie 800 margų) atiteko valstiečiams, jose įsikūrė dabartiniai Gižų – Daržininkų Naujųjų Gižų ir kiti kaimai. Dvarininkė A. Dambrauskienė, kuri, nesugebėdama ūkininkauti, ėmė paskolas, pardavinėjo dvaro sklypus. Ponia, pjaunama skolų, susirgo (1909 m. ji dar buvo dvaro savininke) ir pasimirė. Yra žinoma, kad XX a. pradžioje stovėjo asimetriniai rūmai: kairioji dalis (žiūrint į fasadą) – dviaukštė, pastatyta iš plytų, o likusioji ilgesnė dalis – vienaaukštė ir, galbūt, medinė. Vadinasi, rūmų kompleksas buvo statytas ne vienu metu ir tikėtina, kad dar iki 1900 metų. Tiesa, miestelio senbuviai teigė prisimeną tik medinius statinius; matyt, jie kalbėjo tik apie vienaaukštį pastatą. Praskolintas, bet net žeme padidėjęs (iki 1735 margų) dvaras atiteko taip vadinamai „licitacijai”. 1912 m. Nr.10 „Lietuvos ūkininkas” skelbė: „Gižų dvaras pradėtas parceliuoti dar 1906 m. Tas parceliavimas eina gana sunkiai ir tęsiasi labai ilgai. (…) Lig šiam laikui žemės išparduota 1640 margų, kuriuos nupirko vietiniai žmonės”. Atsirado pirkėjų ir lenkų bei žydų tarpe. Iniciatyvos ėmėsi ir „Žagrės” draugijos pirmininkas V. Bielskus. Prie jo prisijungė dar du ūkininkai (V. Rudvalis ir Kriščiūnas). Po įnirtingų varžytinių jiems pavyko už 115 000 rublių įsigyti statinius ir valdą. 1932 m dvarą nupirko milijonierius Jonas Vailokaitis (1886 – 1944) ir padovanojo Jadvygai Prapuolenienei, giminaitei iš brolio Viktoro Vailokaičio pusės. Ji čia sėkmingai ūkininkavo iki 1940 m. Kai kurie Prapuolenių šeimos nariai 1940 m. vasarą spėjo pasitraukti į Vakarus, o kiti buvo išgabenti į Sibirą. Dvaras sunyko. Prieš pat atgimimą nugriovė „gyvus – negyvus” dvaro rūmus. Dabar yra išlikę dviejų aukštų raudonų plytų ir lauko akmenų svirnas (pastaruoju metu šis įspūdingiausiai atrodantis dvaro komplekso pastatas yra aptvarkytas ir turi šeimininką) ir du mūriniai ūkiniai pastatai (viename iš jų – gyvenama). Svirnas išsiskiria savitomis stogo konstrukcijomis ir arkiniais rūsiais, semiamais vandens. Žaliuoja kunigų seminarijos liepų alėjos dalis. Matyti upelių, kanalų, tiltelių (vienas iš jų restauruotas) ir tvenkinių sistemos pėdsakų. 2012 m. vasarą buvusių rūmų vietoje atidengtas paminklinis akmuo, kuriame meistrai iškalė vienaukščių dvaro rūmų (su paaukštinimu pastato vidurinėje dalyje) siluetą ir įamžino garsiausius asmenis, dirbusius ar besimokiusius čia veikusioje kunigų seminarijoje. Pastato ribas ženklina naujai pasodintų eglaičių linijos. Į paminklo pamatus įmūrijo ir tris autentiškus akmenis, stovėjusius rūmų pamatuose. Caro kariuomenės pulkai Lietuvoje. 84: [Jelizavetgrado 9-to dragūnų pulko karininkų ir kareivių vedybinių dokumentų, krikšto dokumentų išrašai, kopijos]. – 1894.I.6-1905.III.20. – 28 lap.

Šaltiniai:

Gižai: praeitis ir šiandiena/ sudarytoja Nijolė Vaitūnaitienė. – Marijampolė: Idėjų dirbtuvės, 2013. – 77, [5] p. – ISBN 978-609-8121-01-8
Gižų dvaras/ Arūnas Serneckas// Santaka.- 1995, rugpj. 15, p. 2
Laikraštėlių kolekcija. Mūrų aidai: Vilkaviškio kunigų seminarijos semestrinis laikraštis. – 1922-1928
Laikraštėlių kolekcija. Pavasario žiedai: [Kunigų seminarijos] Literatų sekcijos almanachas. – 1923
Mičiulienė, Eglė. Gižų dvaro tvenkinio aplinka pavasariais kvepės alyvomis/ Eglė Mičiulienė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2021, vas. 5, p. 1.
Pirmyn į komunizmą. – Gižai (Vilkaviškio r.), 1950-1953
Sūduvos krašto dvarai / Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 86 – 90 – ISBN 978-609-422-109-5
Gižų dvaras. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Gi%C5%BEai
Gižų dvaro fragmentai. Prieiga internete https://www.pamatyklietuvoje.lt/details/gizu-dvaro-fragmentai/1625
Gižų dvaro svirnas. Prieiga internete https://www.vilkaviskisinfo.lt/lankytinos-vietos/gizu-dvaro-svirnas/
Gyvoji Sūduvos istorija. Gižai. Prieiga internete. https://www.youtube.com/watch?v=4wXnwE93iN0
Kupčinskienė, Laura. Vilkaviškio rajono dvarų sodybų paveldas: kultūrinė vertė ir panaudos galimybės. Magistro baigiamasis darbas. – Kaunas, 2013. Prieiga internete https://talpykla.elaba.lt/elaba-fedora/objects/elaba:1987393/datastreams/MAIN/content