Didvyžių dvaras

Didvyžių socialinės globos namų istorija prasideda nuo Didvyžių invalidų namų (tuo laiku vadinamų prieglauda,), įkurtų 1928 metais buvusio dvarininko Geištaro rūmuose Vilkaviškio raj. Augalų kaime. Tuomet čia buvo senelių ir vienišų žmonių prieglauda. Antrame pastato aukšte buvo įsikūrę 25 seneliai, o pirmame veikė pradinė mokykla. Vėliau, jau po karo, buvo apgyvendinti žmonės, turintys psichinę ar proto negalią. Invalidų namuose gyvenančių žmonių buitis buvo labai skurdi. Aplinkiniai namus vadino „ubagynu“. Vietovės senasis originalus, 1808 m. žemėlapyje paliudytas, vardas yra Didvyžiai (lenk. Dydwize). Kadangi XVIII a. antrojoje pusėje čia buvo Geištarų šeimai priklausantis dvaras, todėl ilgą laiką ir dvarą, ir kaimą žmonės taip pat vadindavo Geištarais arba Geistarais. Bet XX a. vėl grįžo ir vėl prigijo Didvyžiai. Iki 1850 m. Didvyžių (Geištarų) dvare pastatyta koplyčia, turėjusi nuolatinį kunigą. Dvaro savininkas Leonas Geištaras pasenusios koplyčios vietoje 1885 m. pastatė dabartinę mūrinę bažnyčią. 1923 m. Visuotiniame Lietuvos gyventojų surašyme Didvyžių bažnytkaimis ir Didvyžių dvaras iš viso turėjo 174 gyventojus, iš kurių 152 gyveno bažnytkaimyje ir 22 dvare. Augalų gyvenvietės tada dar visai nebuvo. Jie, 1923 m. išparceliuotose dvaro žemėse, atsirado kiek vėliau. Kaimas pradėtas vadinti Augalais nuo 1950 m., kai buvo įkurta Augalų apylinkė. Nors lenkų istorikas Mykolas Balinskis knygoje „Starożytna Polska“ (1846 m.) rašo, kad dar didžiojo kunigaikščio Jono Kazimiero laikais, didikai Geištorai Didvyžių dvaro savininką, kažkokį nepilnametį Varitką, buvusį jų globoje, nuviliojo į karą, kuriame jaunikaitis ir žuvo, tačiau tuo tikėti – neverta. Dvaras susiformavo ne anksčiau XVIII a. vidurio. Tuomet ir kaimas, ir būsimas ar besiformuojantis dvaras buvo vadinamas tuo pačiu vardu. Pirmasis iš Geištorų, kuris tikrai valdė dvarą, paminimas Dominykas (Dominik Gieysztor; g. 1762 m.). Iš jo dvarą perėmė sūnus Jozefas Napoleonas Benediktas Geištoras (g. 1809 m.). Bene, garsiausiu laikytinas pastarojo sūnus Zenonas Geištoras (1854 – 1898). Apie 1860 m. vasarą dvaro savininku minimas Kazimieras Goštautas. Taigi, dvaro valdytojų pavardės iki XIX a. pabaigos nesikeičia, bet ne visuomet galima tarp jų atsekti giminystės ryšius. Pagrindiniai dvaro rūmai, statyti 1860 m. Nepriskirtinas jokiam vienam stiliui. Stogas buvo labiau banguotas, bet po II PK jis supaprastintas.

Didvyžių (Geišterų) buv. dvaro sodyba įtraukta į LR kultūros vertybių registrą, unikalus kodas – 862.

Šaltiniai:

Didvyžių dvaras/ Arūnas Serneckas // Santaka. – 1995, rugpj. 22, p. 2. – (Dvarai-24)
Sušinskas, Tomas. Sudužęs Didvyžių dvarininko gyvenimas / Tomas Sušinskas; Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Įdomioji istorija // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2019, birž. 4, p. 4, 9.
Sūduvos krašto dvarai/ Benjaminas Mašalaitis – Marijampolė, 2015. – p. 66 – 71 – ISBN 978-609-422-109-5
Didvyžių dvaras. Prieiga internete http://www.miestai.net/forumas/showthread.php?t=14845
Didvyžių dvaras. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Augalai_(Didvy%C5%BEiai)