Buvusio Juodupėnų kaimo, išnykusio antrojoje XX a. pusėje, teritorijoje pastatytas kryžius, skirtas maro aukų atminimo įamžinimui. Gyvybingas Juodupėnų kaimas Antrojo pasaulinio karo metais smarkiai nukentėjo – per kaimą ėjo frontas, buvo sugriautos sodybos, kurios vėliau atsistatė, tačiau 1976 metais, vykstant intensyviai melioracijai, buvo naikinami vienkiemiai, o žmonės iš savų sodybų perkeliami į kolūkines gyvenvietes. Tuo metu buvo iškeldinti ir paskutiniai Juodupėnų kaimo gyventojai. Nepaisant to, kaimo atminimas ir istorija išliko žmonių atmintyje. Išliko ir senasis, daugiau nei prieš 100 metų pastatytas, laiko pažeistas, tačiau rūpestingai žmonių prižiūrėtas medinis kryžius. Greta jo iškilo naujas metalinis, kurį 2026 rugpjūčio 28 d. ceremonijos metu pašventino kunigas Mindaugas Martinaitis.
Įdomios istorinės informacijos pateikė šio sumanymo iniciatorė Aldona Kašiubaitė, kurios net penkios šeimos kartos gyveno Juodupėnų kaime. Jos surinkta kraštotyrinė medžiaga ir išsaugoti šeimos prisiminimai tapo svarbiu pagrindu įamžinant šio kaimo istoriją bei čia gyvenusių žmonių atminimą.
Trumpa Juodupėnių kaimo kryžiaus istorija
Kelyje Kudirkos Naumiestis – Vilkaviškis, 7-ajame Kilometre, dešinėje pusėje, Juodupėnių kaimo viduryje, prie kaimo linijos ir kelio, Šūklių miško link, stovi pasenęs kryžius. Jis buvo pastatytas 1907 m. maro aukų atminimui įamžinti. Kitoje kryžiaus pusėje yra fundatorės Magdalenos Vaitkevičiovos pavarde atspausta. Jis dar vadinamas Juodupėnų kaimo kryžiumi, nes čia buvo to kaimo žmonių susibūrimo vieta. Per ,,Kryžiaunas‘‘ dienas prieš šeštines anksti ryte, jie eidavo prie kryžiaus, giedodami ir melsdami taikos, derliaus ir sveikatos, jie garbino Viešpatį maldoje prisimine ir jau išėjusius… Ne tik būriais, bet ir eidami pavieniai, jie garbino kūrėją.
Kryžius buvo apvestas metaline tvorele su varteliais. Iki vėlyvo rudens čia žydėjo gėlės, o prieš atlaidus ar šventes atnešdavo pamerkti iš darželių žydinčių gėlių.
II-ojo pasaulinio karo metais kryžius daug nukentėjo nuo granatos. Buvo sudaužytas metalinis kryžiaus pamatas ir nudaužtas vienas kraštelis pačio kryžiaus. Jis buvo daug aukštesnis, nes pasibaigus maldoms kaimo žmonės bučiuodavo Kristaus kančialę mūkelę ir tuomet reikėjo ant metalinio pamato pasilipti.
Juodupėnų kaimas turtingas savo istorine praeitimi. Čia po maro epidemijos buvo atkeldinti vokiečiai. Jie gyveno iki II-ojo pasaulinio karo. Jų šeimų vaikai lankė Žaliosios mokyklą. Šiame kaime, visai netoli nuo kryžiaus, buvo Mato Kronkaičio sodyba. Matas Kronkaitis 1939 m. mirė ir palaidotas K. Naumiesčio kapinėse. Jis buvo Juodupėnų kaimo seniūnas. Jonas Kronkietis, buvęs Lietuvos kariuomenės generolas, lankė Žaliosios mokyklą. Karo metais šeima emigravo į vakarus. Netoli Šūklių miško gyveno ūkininkas P. Anskaitis. Jauniausias sūnus Vaclovas, slapyvardžiu Bronius Bauskus Žalionis prisiminimų knygoje ,,Artimieji toliai“ aprašo apie to meto Juodupėnų kaimą ir jo žmones.
II-ojo pasaulinio karo metais kaimas daug nukentėjo. Čia ėjo fronto I-osios linijos. Grįžę iš evakuacijos 1945 m. pavasarį kovo mėn. rado sudegusį kaimą. Ant plyno lauko pradėjo kurtis buvusioje sodybvietėje. Antano Kašiubos sodyboje buvo išlikę mūrinės tvarto sienos. Daug kaimo gyventojų glaudėsi jame. Kaimo žemė nuklota žuvusių karių lavonais. Nuo 1944 m. rudens, nes spalio mėn. buvo mūšiai, jie liko gulėti ten, kur žuvo.1945 m. pavasarį, atšilus orams, kūnai pradėjo irti ir jiuos reikėjo laidoti – užkasti. Kaimo vyrai ėjo laidoti žuvusiūjų. Jie buvo užkasti ten, kur išbuvo nuo rudens. Jonas Kašiuba taip pat padėjo žuvusiuosius laidoti būdamas 17-metis: Giliai atmintis ir šiandien įsirėžė jam tokie karo baisumų prisiminimai…
Šūklių miške esančios 2 – osios I – ojo Pasaulinio karo vokiečių kapinės.
Jų tautiečiai, gyvenę Juodupėnų kaime, labai prižiūrėjo šias kapines. Buvo nupjauta žolytė, išgrėbstyti lapai.
Po II – ojo Pasaulinio karo vokiečių, kaimo gyventojų nebeliko. Karių kapai buvo iškasinėti ir apleisti.
Jono Kašiubos šeimos iniciatyva šiose kapinėse buvo pastatyti kryžiai, padaryti simboliniai kapai. Kryžiai buvo pašventinti ir kapinės atšventintos, kad mirusieji galėtų ramiai ilsėtis jose.
Aldona Kašiubaitė
Šaltiniai:
- Aldonos Kašiubaitės prisiminimai “Trumpa Juodupėnių kaimo kryžiaus istorija”, perduoti Gemos Skystimienės, saugomi Vilkaviškio viešojoje bibliotekoje).
- Skystimaitė, G. (2026). Gražia iniciatyva prisimintas išnykęs Juodupėnų kaimas. Prieiga internetehttps://www.santaka.info/index.php/2026/08/08/grazia-iniciatyva-prisimintas-isnykes-juodupenu-kaimas/
Last modified: 2026 23 rugsėjo
