Vištyčio žydų ir kitų vietos gyventojų žudynių ir palaidojimo vieta

Vištyčio mstl., Vištyčio sen. Neveikiančios Vilkaviškio rajono savivaldybės tarybos 2006-09-26 sprendimas Nr. B-TS-1303. Kapinių plotas 0,1693 ha. Nekilnojamojo turto registre neįregistruotos. Kultūros vertybių registre registruotos, unikalus kodas 11352.

Vištytyje žydų klausimas buvo sprendžiamas jau antrąją karo dieną – visiems žydams įsakyta rinktis prie vokiečių komendantūros ir registruotis. Po kelių dienų visi šios tautos atstovai turėjo pasidaryti ir nešioti šešiakampes geltonas žvaigždes. Be šių ženklų išeiti į miestelį buvo uždrausta. Jau pirmąją karo savaitę juos varė į viešuosius darbus: tvarkyti miestelio, policijos ir komendantūros, skalbti vokiečių kareivių skalbinius ir kt. Į darbus žydus varė, juos prižiūrėjo ir vokiečiai, ir vietiniai baltaraiščiai. 1941 m. liepą miestelyje pasklido kalbos, kad vokiečių komendantūroje iš reicho gautas įsakymas visus žydus suimti ir išsiųsti darbams į Vokietiją. Prasidėjo žydų vyrų gaudynės. Kadangi sinagoga po bombardavimo buvo sugriauta, tai visi buvo sugrūsti į Vištyčio aikštėje esantį didžiulį mūrinio namo rūsį (šiandien to namo vietoje stovi regioninio parko administracijos pastatas). Čia pasibaisėtinomis sąlygomis, be maisto ir vandens vyrai buvo laikomi iki 1941 m. liepos 14 d.
Pirmosios aukos buvo ne žydai, o sovietiniai aktyvistai, komunistai, komjaunuoliai ir net niekuo dėti Vištyčio, Pajevonio, Gražiškių miestelių ir kaimų gyventojai. „Kraštotyros“ leidinys nurodo, kad tokių buvo 37 asmenys. Jie buvo sušaudyti ir atskirai, ir gal kartu su žydais.
Kadangi iš sovietinių aktyvistų buvo sušaudyti tokie žymūs veikėjai, kaip LTSR Aukščiausiosios Tarybos Prezidiumo narys Pranas Eidukaitis, Pajevonio valsčiaus vykdomojo komiteto pirmininkas bei kiti, tai nutarta visus sušaudytus vyrus (Ilgojo kalno dauboje) ir moteris su vaikais (Ilgojo kalno pelkėje) perkelti į Ilgojo kalno viršūnę. Kaip teigia neoficialūs šaltiniai, tai buvo padaryta Leokadijos Diržinskaitės-Piliušenko, 1962–1966 m. SSRS Aukščiausiosios Tarybos deputatės, nurodymu, nes jos tėvas buvo tarp tų sovietinių aktyvistų.
Ant Ilgojo kalno buvo įrengtas memorialas fašizmo aukoms atminti (projekto autorius – architektas Vladas Mačys). Čia pastatyta skulptoriaus Roberto Antinio (sūnaus) skulptūra, įrengta stela.
Atgimimo laikais kapinėse pastatytas memorialinis akmuo su įrašu jidiš ir lietuvių kalbomis: „Šioje vietoje guli Vištyčio žydų vaikų, moterų ir vyrų, kuriuos nacistiniai budeliai ir jų vietiniai talkininkai 1941 VII–IX žiauriai nužudė, palaikai. Vaikų ir moterų palaikai čia perkelti 1965 m.“

Šaltiniai: