Virbalio Rekošų koplyčia

Koplyčia stovi Virbalio miestelio (Vilkaviškio raj.) veikiančiose kapinėse, šalia pagrindinės Vilniaus gatvės. Mauzoliejinė koplyčia su trijų kartų lenkų kilmės Rekošų šeimos kapaviete. Statinys iš mūro, suręstas apie 1860 m. Prieš keletą metų koplyčią „atrado“ Rekošų palikuonys iš užsienio, besidomintys XIX a. pr.- XX a. I. p. čia gyvenusios šeimos genealogija, išlikusiu paveldu Lietuvoje. Koplyčia su laidojimo rūsiu, priekiniu fasadu atgręžta į pagrindinius kapinių įėjimo vartus. Statinio frontone ant atnaujinto ovalaus skydo įrėmintas įrašas Grób rodziny Rekoszów (‘Rekošų šeimos kapavietė’). Šalia pastato driekiasi daugiausiai senos kapavietės su metaliniais kryžiais ir tvorelėmis. Koplyčios išorė nutinkuota, minimaliai aptvarkyta, restauruotos priekinės durys, languose išlikę vitražo fragmentai. Vidaus apdaila, altorius ir kitos interjero detalės išlikusios, bet susidėvėjusios, apleistos, čia įrengtas sandėlis kapinių sargo inventoriui. Ant šoninių sienų kabo didelės originalios lieto metalo plokštės su epitafijomis. Ant vienos jų matomas giminei priklausęs herbas „Ostoja“ (koplyčioje dešinėje pusėje). Iš pagrindinės koplyčios patalpos į rūsį veda laiptai, kuriais nusileidus matomi trys puošnūs metaliniai karstai, praviri, su laužimosi žymėmis, padrikais palaikų likučiais. Šalia jų pritvirtintos nedidelės lentos su palaidotų žmonių vardais ir datomis. Pasak vietos žmonių pasakojimų, koplyčioje virš altoriaus buvo Dievo Motinos paveikslas. Antrojo pasaulinio karo metu, kai buvo sugriauta Virbalio bažnyčia, šis paveikslas buvo perkeltas į dabartinę Virbalio katalikų bažnyčią. Bažnyčios metrikų, galinčių suteikti daugiau žinių apie Rekošus, neišliko, pražuvo kartu su bažnyčia.

Rekošai (arba Rekašiai) – turtingi dvarų valdytojai ir fabrikantai. Gyveno, manoma, Birutės gatvėje, kuri prieš karą žmonių buvo vadinta Rekašio gatve. Mikalojui Pranciškui Rekošui, vėliau jo sūnui priklausė metalo dirbinių ir žemės ūkio mašinų fabrikas „Minerva“ Kaune ir keli dvarai Virbalio apylinkėse. Dabartinė Kauno autobusų stotis Vytauto prospekte – buvusi jų šeimos nuosavybė. Koplyčią pastatė fabrikantas M. Rekošas, manoma, po 1860 m., galbūt po pirmosios žmonos Antaninos mirties 1863 m. Be to 1869 m. mirė jo tėvas. Fabrikantas buvo paskutinysis iš Rekošų, palaidotas koplyčioje. Koplyčios bei vartų dekoruotos metalinės detalės, kapinių lieti metalo kryžiai, paminklai neabejotinai pagaminti „Minervoje“.

Šaltiniai:
1.    Zabielavičius J. „Virbalis mano atsiminimuose“ – Vilnius: Baltijos kopija, 2007–2013.
2.    Virbalio Rekošų koplyčia. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Virbalio_Reko%C5%A1%C5%B3_koply%C4%8Dia
3.    Virbalis, kapinių koplyčia, rūsys. Prieiga internete https://commons.wikimedia.org/wiki/File:Virbalis,_kapini%C5%B3_koply%C4%8Dia,_r%C5%ABsys.JPG

_____