1870–1881 m. klebono kun. Antano Lesnevskio ir vikaro kun. Jono Siaurusaičio rūpesčiu Vilkaviškyje pastatyta mūrinė neoromaniško stiliaus bažnyčia. 1884 m. vysk. Juozas Oleka ją konsekravo Švč. Mergelės Marijos Aplankymo titulu. 1926 m. įsteigta Vilkaviškio vyskupija, bažnyčia tapo katedra. 1944 m. katedra buvo apgriauta, apdegė. Sovietinė valdžia katedros remontuoti neleido ir pabaigė ją griauti. Pamatai buvo užpilti žemėmis ir apaugo krūmais. Katedros vietoje buvo įrengtas skveras. Vilkaviškio vyskupijai atgavus pilną savarankiškumą, nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Tai buvo nelengva , nes senasis katedros projektas neišlikęs. Naują statybos projektą parengė Dailės Akademijos docentas J. Palaima, remdamasis senomis fotografijomis ir žmonių prisiminimais. Parapijos klebonas kun. V. Gustaitis ir architektų grupė, vadovaujama prof. V. Nasvyčio, 1991 m. pradėjo katedros statybą. Nuspręsta statyti naują katedrą ant senosios pamatų. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį pašventinti pamatai. Pašventinimo iškilmėse, be vysk. Juozo Žemaičio MIC, dalyvavo šioje parapijoje darbavęsi Kauno arkivyskupas metropolitas Sigitas Tamkevičius SJ ir Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas. Į pamatą įdėta kapsulė su katedros istorija, pamatų projektu ir statytojų vardais. Vysk. Juozas Žemaitis MIC įmūrijo pirmą akmenį. 1998 m. liepos 11 d. naująją Vilkaviškio katedrą konsekravo vysk. Juozas Žemaitis MIC, dalyvaujant Apaštaliniam Nuncijui arkivyskupui Erwin Josef Ender, Respublikos prezidentui J. E. Valdui Adamkui, Vilniaus ir Kauno arkivyskupams metropolitams Audriui Juozui Bačkiui ir Sigitui Tamkevičiui SJ, Paderborno (Vokietija) arkivyskupui Johannes Degenhardt, Kölno kardinolo augziliarui vyskupui Manfred Melzer, Elko (Lenkija) vyskupui Wojciech Ziembai, kitiems Lietuvos ir Lenkijos vyskupams, kunigams bei garbingiems svečiams ir minioms tikinčiųjų. 1998 m. rugpjūčio 23 d., švenčiant šv. Jono Krikštytojo Nukankinimo atlaidus, buvo perskaitytas dekretas, kuriuo kanauninkui Vytautui Gustaičiui Šventasis Tėvas suteikė garbės prelato titulą.


Taip buvo įvertintas jo darbas atstatant sugriautą katedrą. Bažnyčia dvibokštė, trijų navų, bazilikinė. Planas graikiško kryžiaus formos, su trisiene apside ir kiek išsikišusiu prieangiu. Turi keturis altorius. Šventorius aptvertas. 2003 m. liepos 6 d. pašventinti nauji katedros varpai, nulieti Lenkijoje, Kraševskių varpų liejykloje. Mažiausias pavadintas šv. Jono Krikštytojo, vidurinysis – šv. Antano ir šv. Juozapo, o didžiausias – Švč. Mergelės Marijos ir šv. Kazimiero vardu. Šiokiadieniais mažasis varpas skamba prieš rytines Mišias, vidurinysis skelbia vidurdienį ir kviečia į vakaro Mišias, o per iškilmes gaudžia visi trys varpai kartu. Katedros šventoriuje išraiškinga skulptūra „Budavonės kankiniai“ pasakoja apie tragišką trijų kunigų žūtį 1941 m. Budavonės miške. Po katedra įrengtas rūsys su dviem šarvojimo salėmis, sandėliais, techninėmis patalpomis. Šarvojimo patalpų interjerus projektavo architektė Rasa Darašiūnaitė, vitražus – Vilniaus akademijos profesorius Kazys Morkūnas.

Šaltiniai:
1.    Kviklys, Bronius Lietuvos bažnyčios. T. 2: Vilkaviškio vyskupija. – 1982. – p. 327 – 332 (nuotrauka knygoje)
2.    Vilkaviškio vyskupijos bažnyčios : [iliustruotas žinynas]. – K., 2011. – p. 202 – 205.
3.    Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo katedra. Nuotrauka iš Vilkaviškio krašto muziejaus fondų. Prieiga internete http://www.europeana.eu
4.    Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo katedra. Prieiga internete http://lietuvai.lt/wiki/Vilkavi%C5%A1kio_%C5%A0v%C4%8D._Mergel%C4%97s_Marijos_Apsilankymo_katedra
5.    Vilkaviškio Švč. M. Marijos apsilankymo katedra. Prieiga internete http://vilkaviskis.lcn.lt/apie/sventoves/katedra/

_____

(Visited 23 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window