XX a. pradžioje Šukių dvarolaukai užėmė 753 margus. Dvarą valdė beveik vieni žydai, gyvenę ne jame, o aplinkiniuose miesteliuose. 1910 m. jo savininku buvo Icho Bliazeris. Vėliau savininkais buvo Leibus, Makabulvis. Prasidėjus pirmajam pasauliniam karui, dvarą valdė vokiečiai. Po karo dvaras vėl atiteko žydui Herui Frankui. Tuomet dvaro laukai apėmė apie 1000 ha plotą. Visi darbai buvo atliekami su arkliais. Dvare buvo apie 20 samdinių, gyvenančių mediniuose ir moliniuose kumetynuose. Gyvuliai buvo laikomi tvarte, statytame iš plytų. Trečiojo dešimtmečio pirmoje pusėje, vykdant žemės reformą. Šukių dvarui buvo palikta 80 ha žemės. H. Frankus su sūnumi ir dukra išvyko į Ameriką, o jo žmona su kita dukra išvyko į Palestiną. Dvi likusios dukros apsigyveno Kaune ir Virbalyje. Pastarąją vokiečiai sušaudė, prasidėjus karui. Po reformos naujuoju savininku tapo Zickus – taip pat žydas. Jam sunkiai sekėsi tvarkyti ūkinius reikalus, todėl bankrutuojantį dvarą nupirko Jonas Juknevičius. Dvare buvo laikoma daug karvių, avių. Gražiame sode, apsuptame riešutyno, stovėjo 80 avilių. 1934 m.. gaisro metu sudegė beveik visi dvaro pastatai. Kurį laiką J. Juknevičius gyveno Klampučių dvaro savininkų Bačkų, o vėliau savo ūkio moliniame kumetyne. Tvartas po gaisro buvo atstatytas tais pačiais metais, o namą atstatyti sutrukdė J. Juknevičiaus liga. Sunkūs buvo 1940 – 1944. Tai rusai viską atėmė, tai vokiečių nesibaigiančios rekvizicijos. 1951 m. Juknevičių šeima buvo tremiama. Baisaus likimo neišvengė motina su sūnumis Jonu ir Zigmu. Sūnaus Vytauto dėka tėvas nebuvo ištremtas ir visuomet buvo prižiūrimas likusių Lietuvoje sūnų. Vytauto ir Juozapo netrėmė, nes šie keliems metams buvo paimti tarnauti į sovietinę kariuomenę. Septyniolikmetis Liudas slapstėsi.
Padavimas apie Šukių dvarą.
Suvalkų rėdyboje, Vilkaviškio paviete, Šukių (Jezapato) dvaro laukuose yra piliakalnis. Nog to piliakalnio paeina šitokis papasakojimas. Vieno ūkinyko bernas nusivedė vakare arklius pas piliakalnį, pasileido, o pats nuvėjęs ant piliakalnio atsigulė ir užmigo. Jam teipos sapnavosi. Tas kalnas, rodos, atsidarė, ir jis nuvėjo in vidų. Pamatė tokį dvarą, inėjo in pakajus, bet rado tuščius. Iš vienos grinčos in kitą aidamas, jis užtiko dailią juodą paną. Ta pana jam teip sakė:
– Nuveikie in bažnyčią, parneškie raudoną vėliavą, ateisi čia ant kalno ir teipos rasi atdarą. O aš tau čia parodysu tokią rupečką, tai tu ją, užtiesęs vėliava, pabučiuosi. Tada aš pasidarysu balta, šitas dvaras iškils, ir turėsiva mudu gerą gyvenimą, iki gyvi būsiv. Pabudęs bernas nuvėjo ant rytojaus pas kunigą pasiklaust, ką jam daryt. Kunigas liepė teip daryt, kaip sapnavosi. Pajėmė jis vėliavą, nuvėjo ant piliakalnio, rado teip atdara, kaip jam buvo sakyta. Nuvedė jį ta pana in tą kambarį ir jį vieną paliko. Jis jau mislijo teip padaryt, bet jam pasibaisėjo, ir spruko atgal. Antrąsyk ir vėl jam teip sapnavosi: dabar turi atsineštie juodą vėliavą ir, jąj užtiesęs, pabučuot. Nuvėjo jis vėl in bažnyčią, paėmė juodą vėliavą ir atsinešė ant kalno. Vėl rado kalną teip atdarą. Nuvedė ji jį pas tą baisybę ir liepė pabučuot. Jam mėginant teip daryt, da dusyk tiek jį pajėmė didesnė baimė, o ir ta baisybė buvo daug didesnė ir baisesnė – ko no greičiausia jis išbėgo laukan.
Trečiąkart jam ta pana sapnavosi – sako:
– Mielas drauge! Tu nenorėjai manęs išgelbėtie, kada buvo laikas. Dabar aš ant visados būsu nelaiminga šitame kalne!
Šaltiniai:
- Šukių dvaro paslaptis/ Stasys Ankevičius // Santaka. – 1995, spalio 17, p. 3. – (Iš prisiminimų)
- Šukių dvaras / Arūnas Serneckas // Santaka. – 1995, rugpj. 29, p. 3. – (Dvarai – 25)
- Šukių dvaras / Arūnas Serneckas // Santaka. – 1995, rugs. 19, p. 3. – (Dvarai – 26)
- Padavimas apie piliakalnį Šukių dvaro laukuose. Prieiga internete http://www.aruodai.lt/paieska2/objektas.php?OId=2129
- Šukių dvaras. Prieiga internete http://naujakelione.blogspot.lt/2010/11/sukiu-dvaras.html
_____
Last modified: 2023 23 gegužės
