[Gimė 1919 m. liepos 26 d. Oželių kaime, Pilviškių valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje, mirė – 2013]. Arūno Savicko tėvas. 1932 m. baigė Oželių pradžios mokyklą. Po ilgos ligos 1934 m. priimtas į Marijampolės Rygiškių Jono valstybinės gimnazijos ketvirtą klasę. 1937 m., mirus tėčiui Pijui Savickui, dėl ekonominių sunkumų turėjo mokslą nutraukti, tad baigęs šešias klases 1937 m. įstojo į Šiaulių mokytojų seminarijos trečiąjį kursą. 1939 m. baigęs seminariją įgijo jaunesniojo pradžios mokyklos mokytojo specialybę ir įsidarbino Alytaus apskrities Panaros pradžios mokykloje mokytoju. 1940 m. vedė mokytoją Angelę Dabašinskaitę ir pradėjo dirbti jos darbovietėje – Matiešionių pradžios mokykloje – vedėju. Užklupus karui 1941 m. su šeima persikėlė į Vainiūnų pradžios mokyklą, dirbo vedėju, o 1943 m. pavasarį vokiečiams pradėjus intensyviai gaudyti darbingus vyrus ir moteris darbams į reichą, išvyko arčiau giminių į Vilkaviškio apskritį, Alksninę – jos pradžios mokykloje dirbo mokytoju ir vedėju.

Frontui visiškai sunaikinus Alksninę, šeimai netekus turto ir neturint kur su pirmagime dukra gyventi ir kaip įruošti mokyklą, persikėlė gyventi į savo tėviškės kaimą pas seserį – ten suorganizavo mokyklą ir dirbo. Po pusmečio išsikėlė (nes žmonai nebuvo vietos dirbti) į ką tik atidarytą Pilviškių progimnaziją – dirbo fizikos, vokiečių kalbos, geografijos mokytoju. 1945 m. atkuriant Kybartų gimnaziją susidarė galimybė įgyvendinti seną žmonos svajonę – dirbti savo tėviškėje: įsidarbinęs Kybartuose nuo pat pirmųjų gimnazijos atkūrimo metų išdirbo čia visą gyvenimą. 1946-1948 m. – Kybartų suaugusiųjų progimnazijos mokytojas, mokymo dalies vedėjas. Nuo 1952 m.  balandžio paskirtas Kybartų vidurinės mokyklos pedagoginio kabineto vadovu. Nuo 1952 m. rugsėjo 1 d. – ir Kybartų darbininkų jaunimo vidurinės mokyklos mokytojas. 1953 m. rugpjūčio 27 d. paskiriamas Kybartų vidurinės mokyklos mokytoju. Pastatė mokyklos medžio dirbtuves, 1959 m. sumontavo medžio drožimo stakles, įkūrė metalo apdirbimo dirbtuves ir daugelį metų joms vadovavo. Metalo dirbtuvės buvo geriausios ne tik rajone, bet ir aplinkiniuose rajonuose. Pasitelkęs mokinius, padedant rėmėjams įkūrė automobilizmo kabinetą su visomis vaizdinėmis ir techninėmis priemonėmis ir mokė vyresniųjų klasių moksleivius vairavimo pagrindų. Nuo pat 1945 m. rugsėjo dėstė matematiką aukštesnėse klasėse, vedė matematikos fakultatyvą, išugdė ne vieną matematikų kartą. Rūpinosi mokyklos klestėjimu, stengėsi su mokiniais taikyti įvairias mokyklai naudingas naujoves: išdrenavo mokyklos sporto aikštelę, mokyklos sodelį, įrengė vandentiekį. Visuomeniniais pagrindais vadovavo mokinių radiotechnikos būreliui. 8-ojo deš. Viduryje su šiuo būreliu radiofikavo visas mokyklos mokomąsias patalpas, prižiūrėjo ir remontuodavo radijo mazgą ir jo linijas. Mokytojų, mokinių  ir tėvų buvo gerbiamas už reiklumą, principingumą ir rūpestingą darbą. Išleido auklėjamąsias klases (1952, 1963, 1965, 1972, 1979 m.). 1979 m. birželio 30 d. išlydėtas į pensiją. Mirė 2013 m. palaidotas Kybartuose.

Šaltiniai:

  1. Kybartų krašto žmonės: biografinis žinynas: Pasaulio kybartiečių draugijos 10-mečio leidinys/ sudarė Violeta Mickevičiūtė, Albinas Vaitkevičius. – Vilnius: Homo liber, 2017. – 207, [1] p.
(Visited 1 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window