Dvaras buvo ant Šešupės kranto, prie kelio Vilkaviškis – Kudirkos Naumiestis, 1 km iki Slabadų. Paskutiniuoju dvaro savininku buvo Marcelijus Gugis (1886 – 1966). M. Gugis 1924 m. dvarą pirko nuo lenkės Žaliniauskienės. Iki tol, kaip ir kiti aplinkiniai dvarai, Šapalai vadinosi Lesnistvos vardu. M. Gugis naująjį savo ūkį pavadino Šapalais. Naujasis savininkas pats dirbdavo nuo aušros iki sutemos. Jo žmona buvo aktyvi visuomenininkė. Guogiai augino dukrą Augutę ir sūnų Tadą. Guogiai nuolat laikė daug galvijų. Jis įsteigė pieno surinkimo punktą. M. Gugio pieninėje buvo mokama 1,5cento už litrą daugiau nei kitur. Dvaro pastatai buvo statyti seniai. Gyvenamasis namas medinis, bet didelis. Viršutinėje namo dalyje įrengtas dviejų kambarių butas, kuriame gyveno laikraštininkas – žodynininkas Antanas Lelys. Į vakarus nuo gyvenamojo namo, arčiau kelio, stovėjo du kumetynai. Visi ūkio pastatai,  išskyrus molinį tvartą, buvo mediniai. Tvartai ir kluonas buvo statyti pagal amerikietišką stilių – ant viršaus per vieną galą buvo galima užvažiuoti vežimu, traukiamu arklių, o per kitą pusę išvažiuoti. Tvartas buvo labai didelis. Sode, tarp avilių stovėjo vasaros virtuvė. Prie Šešupės buvo didelis „šaltas“ namas, kuriame išsilaikydavo spaliais užpilti ledo gabalai. Čia laikė pieną, grietinę, kiaušinius. Dalis Šapalų žemės priklausė A. Leliui, todėl po reformos centras sudarė apie 400 ha. Šapalų dvare parkų, tvenkinių nebuvo, nes jį supo graži Pašešupio gamta. E. Gagienė kruopščiai tvarkė čia esančius darželius bei sodą. Tvarkant Šapalų dvaro ūkį, tekdavo išgyventi įvairiausias akimirkas. Pradėjus ūkininkauti, tilto per Šešupę nebuvo, žmonės keldavosi per upę brasta, esančia netoli Gugių namo. 1931 m. per Šešupę nutiesiamas inžinieriaus P. Stanaičio suprojektuotas tiltas. Projektą įgyvendinti padėjo ir A. Gugis. Žmonės pažinoję Šapalų savininką, mini jį geru žodžiu .A. Paulauskienė (gimusi 1913 m.) atsiliepia apie jį, kaip kultūringą ir atjaučiantį žmogų. Dvaro darbininkai atlyginimą gaudavo kiekvieną šeštadienį. Gugių šeima buvo darni.


E. Gugienė kartais pati melždavo karves. Vokiečių okupacijos metais M. Gugis tvarkė Simanėliškių, Paežerių, Šiaudiniškių, Kumečių ir kitus dvarus. 1944 m. rugpjūčio 2 d. Gugiai iš Vilkaviškio pasitraukė. M. ir E. Gugiai palaidoti Angielio kapinėse Mississaugoje (Kanadoje).

Šaltiniai:

  1. Šapalų dvaras / Arūnas Serneckas // Santaka. – 1996, liep.5. – (Dvarai – 30)
  2. Kupčinskienė, Laura. Vilkaviškio rajono dvarų sodybų paveldas: kultūrinė vertė ir panaudos galimybės. Magistro baigiamasis darbas. – Kaunas, 2013. Prieiga internete https://vb.vdu.lt/object/elaba:1987393/1987393.pdf

_____

(Visited 37 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window