[gimė 1876 01 23 Keturvalakių k., Vilkaviškio vls.] – knygnešių rėmėjas. 1895 m. įstojo į Seinų kunigų seminariją. Palaikė ryšius su knygnešiu gyd. Petru Matulaičiu, tuo metu dirbusiu Seinuose. Gyd. P. Matulaičio patariamas pradėjo susirašinėti su Pranu Matulaičiu. Žandarams 1897 m. užtikus šią draugiją ir jo laiškus, gegužės mėnesį, kai buvo parvykęs atostogų į savo tėviškę, buvo kratytas. Surado daug ranka rašytų eilėraščių (aiškino, kad dalis yra jo kūrybos). Kaltintas priklausymu „Sietyno“ draugijai, taip pat patriotine propoganda. Dvi su puse savaitės taikytas kardomasis areštas Kalvarijos kalėjime, paskui paleistas už 200 rb. užstatą. 1897 m. iš kunigų seminarijos pašalintas. 1899 02 03 caro paliepimu nubaustas 6 mėn. kalėjimo ir 1 m. tremties už Kuršo gub., Pavyslio ir Šiaurės vakarų kraštų. Kalėjo Peterburge, tremties vietą pasirinko Slavutį, Voluinės gub.
Šaltiniai:
- Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius. – Vilnius: Diemedis, 2004. – 670, [1])
Last modified: 2023 27 kovo
