Počas Vincas

[gimė 1909 04 19 Uosių k., Vilkaviškio aps. – 1994 11 04] – teisininkas, visuomenės veikėjas. 1928 m. baigė Vilkaviškio „Žiburio“ g-ją. Besimokydamas priklausė įvairioms organizacijoms: ateitininkams, skautams, šauliams ir buvo pavasarininkų kuopų steigimo žymus talkininkas. Baigęs g-ją studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universitete inžineriją. Tarnaudamas „Geležinio Vilko“ organizacijoje gavo stipendiją ir išvyko į Prancūziją, kur mokėsi prancūzų kalbos ir kartu studijavo inžineriją universitete. Praėjus kuriam laikui sunkiai susirgo, buvo skubiai išvežtas į Italiją, Turino miesto ligoninę. Jį stropiai globojo vietos jėzuitai. Pasveikęs, apie dvejus metus jėzuitų seminarijoje mokėsi teologijos ir filosofijos. Vėliau išvyko į Romą. Studijavo universitete teisės mokslus, nes čia gavo pragyvenimą ir finansinę paramą iš kunigų seminarijos. Gavęs žinią, kad mirė tėvas, grįžo į Lietuvą. Toliau studijavo Kaune. Baigęs teisę gavo tarnybą Aukščiausiojo Teismo rūmuose. Rusijos raudonajai armijai priartėjus prie prie Lietuvos, jis su savo šeima pasitraukė į Austriją. Karui pasibaigus persikėlė gyventi į Vokietiją. 1949 m. su šeima emigravo į JAV, tuojau įsijungė į lietuviškas organizacijas. apsigyveno Baltimorėje.Vincas gavo braižytojo darbą, o žmona dirbo ligoninėje. Sūnus Aloyzas mokėsi mokyklose ir studijavo universitete. 1960 metais Počai persikėlė į Long Beach, California, kur įsigijo nedidelę baldų krautuvę ir butąį. Vertėsi baldų taisymu ir prekyba, žmona Antanina dirbo ligoninėje, sūnus Aloyzas studijavo Long Beach ir UCLA universitetuose. Atvykę į Long Beach, Počai įsijungė į lietuviškas organizacijas: Long Beach Lietuvių klubą ir į J.Daumanto šaulių kuopą Los Angeles, California. Vinco sveikata silpnėjo, turėjo širdies negalavimus, bet nepasidavė. 1979 m. vasario mėnesį staiga mirė jo žmona Antanina. Vincas su sūnumi Aliu sunkiai pergyveno, netekę žmonos ir motinos. Ji buvo J. Daumanto šaulių kuopos narė, todėl buvo palaidota su šauliškomis apeigomis. Vėliau sūnus Aloyzas sukūrė šeimą ir susilaukė sūnaus Vincento. Senelis Vincas anūką labai mylėjo. Jautėsi laimingas, kad anūkas paaugo ir dažnai jį aplanko. Lietuvai atstačius nepriklausomybę, sūnus Alius Počas du kartus lankėsi Lietuvoje, kur jam labai patiko Lietuva. Aplankė gimines Vilkaviškyje, Alytuje ir Kaune. Pamatė gražią Lietuvą, tėvo gimtinės namus ir gimines. Išbuvęs mėnesį Lietuvoje, Alius grįžo gerai nusiteikęs į Long Beach ir pasakojo tėvui patirtus įspūdžius. Visi sutarė vykti į Lietuvą,ir liepos 1 d. Vincas, sūnus Alius ir vaikaitis Vincentas išskrido į Kopenhagą, Daniją, o kitą dieną 2 val. p.p. nusileido Vilniaus aerodrome. Juos pasitiko giminės ir išsivežė į Vilkaviškį. Gražiai praleidę atostogas Vilkaviškyje, gerai nusiteikę grįžo į Long Beach, California.Visi buvo patenkinti aplankę Lietuvą ir pasisvečiavę pas
gimines. Vincas, grįžęs iš Lietuvos, buvo pavargęs ir nekaip jautėsi. Gydytojas, patikrinęs sveikatą, nieko blogo nerado.
Parvažiavęs namo, atsigulė pailsėti ir ramiai užmigo amžinu miegu lapkričio 4 dieną. Netekęs mylimo tėvo, sūnus Alius rūpinosi tėvo laidotuvėmis. 

Šaltiniai:

1. Santaka. – 1995, lapkr. 18, p. 4-5
2. Vincas Počas. Nekrologas. Draugas. 1995-02-16. Prieiga internete http://www.draugas.org/archive/1995_reg/1995-02-16-DRAUGASw-i7-8.pdf