[gimė 1852 10 11 Vilkaviškio aps. – po 1914] – kunigas, draudžiamosios liet. spaudos platintojas. Mokėsi Marijampolėje, 1877 09 15 įstojo į Seinų kunigų seminariją. 1883 01 28 įšventintas į kunigus, paskirtas vikaru į Skriaudžius (Prienų r.). 1887 m. perkeltas į Keturvalakius (Vilkaviškio r.), 1888 – 1894 kunigavo Būdviečio filijoje (Lazdijų r.), 1899 m. perkeltas į Krasnopolį (Lenkija) klebonu. Čia keletą kartų baustas piniginėmis baudomis. Nuo 1903 m. – Veisėjų (Lazdijų r.) klebonas. 1907 m. perkeltas į Jelenevą (Suvalkų vaivadija, Lenkija), vėliau (apie 1912) – Jelenevo klebonas. Yra daug prisidėjęs, kad Seinų krašto kaimai liktų lietuviški, nenutautėtų. Už liet. maldaknygių platinimą buvo įkliuvęs caro žandarams. Manoma, kad po Pirmojo pasaulinio karo liko Lenkijoje.
Šaltiniai:
- Kaluškevičius, Benjaminas Lietuvos knygnešiai ir daraktoriai, 1864-1904: 2-oji knyga: [žinynas]/ Benjaminas Kaluškevičius, Kazys Misius; Lietuvos kultūros fondas. Lietuvos knygnešio draugija; Lietuvos kultūros fondas. Knygnešio draugija, Lietuvos kultūros taryba. – Vilnius: “Diemedžio” draugija, 2014 (Vilnius : Standartų sp.) 278, [2] p. : iliustr., portr.
- Sūduvos dvasininkai. D. 1: Trys šimtai penkiolika Sūduvos dvasininkų. – 2009. – 329, [1] p., Lietuvių enciklopedija. T.21: Oda – Pareiga. – 1960. – 544 p.
Last modified: 2022 17 lapkričio
