Iki II Pasaulinio karo Mažučių kaime stovėjo medinė koplytėlė, su iškelta ant stogo saule ir žalčių pavidalo spinduliais. Prie jos stovėjo medinis aukštas kryžius, kuriam papuvus ūkininkas Augustaitis pastatė geležinį. Apie 1938 m. Elena Jasaitienė vietoje senosios pastatė naują, mūrinę koplytėlę. Kvadratinio plano pastatas turėjo retai matomos formos centrišką piramidinį stogą su žemu bokšteliu centre, o ant jo – geležinis ažūrinis kryžius.. 1944 m. koplytėlė buvo sugriauta. Ąžuolo lapų nuolaužos tebesaugomos Alksnėnų bažnyčioje. Po karo atstatyta medinė koplytėlė. Kun. A. Lukošaičio rūpesčiu 1991 m. pastatyta originali koplyčia iš lauko akmenų, talpinanti apie 100 žmonių. 1995 m. vasarą šalia koplytėlės pastatyta 14 Švč. Mergelės Marijos Skausmo ir Džiaugsmo paslapčių koplytstulpių. Laukymės pakraštyje išlikusi senoji medinė koplytėlė, netoliese stūkso atminimo akmuo kraštietei poetei Juzei Liudai Augustaitytei-Vaičiūnienei. Vietovė garsėja čia esančiu stebuklingu šaltinėliu, jo negendančiu vandeniu, be to, sakoma, turinčiu gydomųjų savybių.
Legenda pasakoja, kad pro tą vietą, kur yra šaltinėlis, ėjo senelis ir pamatė labai gražią mergaitę, prausiančią veidą. Pagal vieną padavimą – ji nieko nesakiusi, pagal kitą – tarusi: „Prauskitės ir naudokitės“. Senelis nuskubėjęs į artimiausią sodybą ir pranešęs apie įvykį. Į nurodytą vietą subėgo žmonės. Gražiosios mergaitės jau nerado, bet toje vietoje iš žemės tryško šaltinis, nors jo ten niekuomet anksčiau nebuvo. Nedaug suko galvą tuo laiku religingi žmonės ir tyra širdimi priėmė, kad juos aplankiusi pati Švč. Mergelė Marija ir jiems atnešusi dovanų šitą šaltinėlį. Vietiniai žmonės netrukus apie šaltinėlį surentė rąstų rentinėlį ir pastatė nedidelę koplytėlę. Viduje įrengė altorėlį. Liaudies meistrai išpuošė jį įvairiais drožiniais, padarė gražų kryžių ir Švč. Mergelės Marijos statulėlę.


Laikui bėgant mediniai rentiniai pakeisti betoniniais. Šaltinio vanduo garsėja nuo senų laikų. Kartą šio vandens sudėtį tyrinėjo net Karaliaučiaus daktarai, bet jų tyrinėjimo rezultatai nežinomi. Mažučių šaltinėlio vanduo, be kitiems šaltiniams būdingų savybių, dar pasižymi tuo, kad laikomas negenda. Ypač jis garsėja visokių akių ligų išgydymu. Sako, kad vietiniai senukai skaito be akinių – todėl, kad apsiplovę akis šiuo vandeniu. Įsikūrus Alksnėnų parapijai, buvo užvesta knyga malonėms registruoti. 1981 m. buvo įsilaužta į koplyčią ir knyga dingo. Į Alksnėnų bažnyčią prie Marijos statulos iš Mažučių koplyčios buvo perkeltos 2 auksinės širdys, tačiau nėra žinių, už kokias gautas malones šie votai atnešti.
Kryžius prie Mažučių koplyčios. 1989 18 19. Autorius Arūnas Kudžma.
Koplytstulpis prie Mažučių koplyčios su Švč. M.Marijos dangun žengimo statulėle. 1984 m. Autorius Alfonsas Baukus.
Kryžius prie Mažučių koplyčios su įrašu „Marija atmink mus“. Pastatytas Šančių parapijos (Kaunas) gyvojo rožinio narių. 1985 m.
Švč. Mergelės Marijos džiaugsmo ir skausmo stogastulpiai. Autorius Vidmantas Kapačiūnas. Eskizus piešė Dovilė Trumpytė ir Agnė Paliokaitė. 1995 m. Iniciatorė Genovaitė Naudžiūnienė.

Keletas malonių, nurašytų iš zakristijoj esančio sąsiuvinio:
1.    Nuo nepagydomos akių ligos pagijus dėkoja Teresė Abraitytė 1981 m.
2.    Aš, Marija Lekavičiūtė, daug metų sirgau skrandžiu. Daktarai per eilę metų neišgydė. Čia atvykusi ir du kartus išgėrusi šaltinio vandens, visiškai pasveikau ir viską galiu valgyti. Pasveikau 1984.VIII paskutinį šeštadienį.
3.    Jonas Kazimieras Klimavičius iš Vilkaviškio sirgo skrandžio liga nuo 1969.IV.6. 1984. VII.7 vakare atvykęs jis apėjo 9 eiles aplink koplytėlę ir 23.30 val. staiga nustojo skaudėti skrandį.
4.    Ona Jacaitė iš Kauno sirgo sąnarių liga ir jau sunkiai galėjo lipti laiptais. Čia atvykusi ir išgėrusi šaltinio vandens, iš karto pasveiko 1984.IX.29.
5.    R. Magalingienė, sirgusi 15 metų, išsigydė čia rankų egzemą.
6.    Yra ir anoniminių laiškų. Pvz., 1985.VII.27 „Kaunietė“ susižeidė ranką, kad net plaštakos kaulai trūko 3 vietose. Ji pažadėjo sidabrinę rankutę — votą, kaip padėką, atvežti paskutinį šeštadienį. Ranka greit sugijo, bet pažado ji neišpildė. Ir vėl pradėjo ranką skaudėti, kad net neužmiega naktimis.

Dar keletas malonių iš anoniminės knygelės „Šaltinėlis prie geležinkelio“ (1985 m.):
1. Karmėlavos gyventoja Antanina, sirgusi širdies liga, kurios gydytojai nepajėgė išgydyti, pasakoja, kad 1983 m. prieš Velykas susapnavusi keistą sapną. Sapne pasirodžiusi mirusi Karmėlavos gydytoja Skorupskienė, baltai apsirengusi ir maloniai šypsodamasi. Paskui tarė: „Tu nebijok. Tau skirta pasveikti. Jokie vaistai, joks gydymas nepadės. Reikia nusiprausti Marijos Malonių Versmių šaltinio vandeniu“. — „Iš kur jo gauti?“ — paklausiau. „Tu jo turi“. Aš nustebau. Ji parodė ranka į mano kambaryje esančią palmę ir tarė: „Čia“. Sapnas nutrūko, ir aš pabudau. Nubudusi visą jį gerai prisiminiau ir niekaip negalėjau suprasti, kaip gali būti vazone šaltinėlis. /…/ Pagaliau prisiminiau, kad tada, kai palmė buvo pradėjusi džiūti, /…/ parsivežiau iš gyvenančių prie Vilkaviškio senelių taip pat kažkokio stebuklingu laikomo vandens. Juo irgi esu laisčiusi savo mylimą palmę. Palmė atsigavo ir normaliai iki šiol auga.
/…/ Diena šilta. Abi pavargusios šiaip taip atėjome. Iš koplytėlės sruveno šaltinėlis į vieną betoninį šulinėlį, iš šio vamzdeliu tekėjo žemėn. Nuoširdžiai pasimeldusios apsiprausėme /…/ Atvykome į čia pavargusios, o grįžome pailsėjusios, lyg po gerų atostogų sveiki žmonės /…/. Jau daugiau kaip metai, o mūsų ligos nesikartojo. Bronytės priepuolių nė pėdsako. (Sirgo bronchine astma.) /…/
2.    Paskutinį 1985.VI šeštadienį atvažiuoja viena šeima: vyras, žmona ir keturi jų vaikai. Jie atvyksta padėkoti ir atveža nedidelę sidabrinę votą. Ant gražios nedidutės grandinėlės kabo plokštelė su išgraviruota akimi ir įdėtu mėlynu jos vyzdžiu. Prieš keletą metų jauniausias sūnus Marius drožinėdamas peiliu išsidūrė, tiksliau pasakius, persipjovė akį. Apžiūrėję specialistai pareiškė, kad akį išgelbėti nėra jokios vilties. Tėvai nutarė šauktis Dievo Motinos pagalbos. Iš pažįstamų gavo šio vandens, ligoninėj suvilgė sužeistą akį. Tą patį momentą, vos patepus šiuo vandeniu sužeistą akį, ji praregėjo. Gydytojų nuomone, ši akis negalėjo regėti, nes iš vyzdžio ištekėjęs skystis. Regėjimas moksliškai nepaaiškinamas. Tėvas neužrašė atsitikimo padėkos knygoje, motyvuodamas, kad negeros širdies žmonės gali per daug išvarginti vaiką. (Kokie mes dar esame bailūs.)
3.    Alkoholikai ir rūkantieji gauna ryžto ir valios atsikratyti šiais blogais įpročiais. Su tikėjimu ir viltimi panaudojus šaltinėlio vandenį, organizme nelieka to žalingo poreikio.

Šaltiniai:

  1. Kviklys, Bronius Lietuvos bažnyčios. T. 2: Vilkaviškio vyskupija. – 1982. – p. 226 – 227.
  2. Vilkaviškio krašto kryžiai ir kryždirbiai/ sudarytoja Aušra Valuntaitė-Mickevičienė. – Vilkaviškis: Vilkaviškio krašto muziejus, 2007. – p. 84, 85.
  3. Skrinskas R.G. Piligrimo vadovas po stebuklingas Marijos vietas. Kaunas: Judex, 1999. Prieiga internete http://www.prodeoetpatria.lt/files/html/Skrinskas-Piligrimo-vadovas.htm
  4. Mažučių koplyčia. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org/wiki/Ma%C5%BEu%C4%8Di%C5%B3_koply%C4%8Dia

_____

(Visited 11 times, 1 visits today)

Comments are closed.

Close Search Window