Mašiotas Pranas

[gimė 1863 12 19 Pūstelninkų k., Vilkaviškio aps. – 1940 09 14 Kaune] – prozininkas, vertėjas, pedagogas, kult. veikėjas. Mokėsi Marijampolės g-joje, 1887 m. baigė Maskvos universiteto Matematikos fakultetą. 1889 m. apsigyveno Rygoje, mokytojavo. I pasaulinio karo metu Voroneže liet. berniukų ir mergaičių g-jų direktorius. Nepriklausomoje Lietuvoje 1919 – 1923 Švietimo viceministras, Klaipėdos g-jos direktorius. Išleido – 140 knygų, iš jų 30 originalios, kitos – vertimai bei adaptacijos, vadovėliai, mokymo priemonės. Pirmieji straipsniai – „Aušroje“ ir „Varpe“. Rašyti vaikams pradėjo Rygoje. Visą kūrybą galima suskirstyti į 3 grupes: 1) pažintinės arba mokslo populiarinimo kn. („Apie žemės vidurius“, 1896; „Pasakos – nepasakos“, 1915; „Mokslo pasakos“, 1916; „Kaip žmogus žemėje įsigalėjo“, 1919; „Išradėjai ir išradimai“, 1922, ir kt.), 2) pasakos („Mano dovanėlė“, „Kiškiai“, abi 1913; „Senio pasakos“, „Atlikusios pasakos“, „Augalų pasakos“, visos 1917; „Pasakėlės“, 1921), 3) apysakos („Ir aš mažas buvau“, 1919; „Juozukas ir Jockus“, 1934; „Nepaprastos atostogos“, 1938). Dokumentinėse apysakose („Gimnaziją atsiminus“, 1922; „Kai knygas draudė“, 1924) gausu faktografijos. Apysaka „Pašešupių knygnešiai“ (1937) beletrizuota, su išgalvotu siužetu, nuotykiniais elementais. Išvertė J. Swifto „Guliverio keliones“, D. Defoe „Robinzoną Kruzą“, H. Wellso „Pirmieji žmonės Mėnulyje“, H. Loftingo „Daktarą Dolitlį“ ir kt. Apdovanotas Gedimino 2 (1928) ir 1 (1933) laipsnio ordinais.

Šaltiniai: