Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas

Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolynas 1988 m. susibūrusi vilniečių iniciatyvinė grupė kartu su vietinių gyventojų parama (K. Labanauskas, R. Survila, V. Stepulis, V. Čaplikas, A. Kepežėnas, V. Markauskas, R. Krupickas) suprojektavo būsimą Tautos atgimimo ąžuolyną ir organizavo pirmuosius ąžuolų sodinimus. 1992 m. iniciatyvinė grupė išaugo į Tautinio atgimimo ąžuolyno bendriją, dar vėliau – į draugiją. Pagal grupės nario Romualdo Survilos parengtą projektą ant vaizdingų Ožkabalių kalvų per keletą savaitgalių ąžuolais buvo užsodintas 30 hektarų plotas. Šiuo metu ąžuolynas užima 39,4 ha plotą, jame yra 13 giraičių: Sąjūdžio Seimo žiedas, Tautos atminties, Tautos vienybės, Represijų aukų (Sausio 13-osios ir Medininkų aukų memorialas), Knygnešių, J. Basanavičiaus premijos laureatų, Vilkaviškiečių, Jaunimo, Baltų, Pasaulio lietuvių, Vasario 16-osiso akto signatarų, Kovo 11–osios, Kovo 11-osios nepriklausomybės atstatymo akto signatarų giraitės. Trylikoje ąžuolyno giraičių žaliuoja daugiau kaip 8400 medelių.

Takas į ąžuolyną prasideda nuo simbolinių vartų – 1995 m. pastatytos Daumanto Kučo sukurtos skulptūros. Ąžuolyną puošia Vilniaus dailės akademijos studentų suprojektuotos skulptūros, medžio drožėjų darbai. Tautos atminties giraitėje pasodinti ąžuoliukai Lietuvą garsinusiems žmonėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms. Represijų aukų giraitėje auga Sausio 13-osios ir Medininkų aukoms atminti pasodinti vardiniai medeliai. Prie kiekvieno medelio M. K. Čiurlionio meno mokyklos jaunieji skulptoriai lauko akmenyse iškalė šių įvykių aukų vardus. Šioje giraitėje pasodinti medeliai ištremtiems ir Sibire žuvusiems Lietuvos žmonėms, po pasaulį išblaškytiems tautiečiams.
Aukščiausioje ąžuolyno vietoje, ant Aukuro kalno, guli didžiulis riedulys, kuriame iškalti ženklai etnografiškai ir mitologiškai vaizduoja baltiškąją pasaulio modelio sampratą. Šis ąžuolyno kalnas yra tapęs besiformuojančių tradicijų ir senųjų švenčių, atmintinų datų paminėjimo vieta.
2014 m. balandžio 26 d. pasodintas pirmasis 25 ąžuolų guotas Lietuvos valstybės atkūrimo 100-mečiui paminėti. 2018-uosius pasitiks šimto ąžuolų giraitė.
Tautos atminties giraitėje žaliuoja ąžuoliukai išskirtinėms tautos asmenybėms: dr. Jonui Basanavičiui, Simonui Daukantui, Antanui Poškai, Vydūnui, Lietuvos Respublikos Prezidentams, kitiems žymiems žmonėms.
Vasario 16-osios Akto signatarų giraitės ąžuoliukai pasodinti 1918 m. Vasario 16-osios Nepriklausomybės Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Represijų aukų giraitė skirta lietuvių tautos žmonėms, patyrusiems represijas ir genocidą.
Vilkaviškiečių giraitė skirta garbiems krašto, kuriame auga ąžuolynas, žmonėms.
Valstybinės Jono Basanavičiaus premijos laureatų giraitėje kasmet pasodinamas ąžuoliukas Valstybinės premijos laureatui, apdovanotam už pozityvią kūrybinę ir mokslinę veiklą etninės kultūros baruose, pagerbti.
Tautos vienybės giraitės ąžuolai visiems Lietuvos žmonėms primena: stiprybė – vienybėje.
Jaunimo giraitė simbolizuoja kartų perimamumą valstybės kūrimo darbuose, saugojant tautos vertybes ir nepriklausomybę.
Pasaulio lietuvių giraitė primena, kad ketvirtadalis mūsų tautiečių gyvena svečiose šalyse.
Knygnešių giraitės centre – iš knygnešių tėviškių sugabentų akmenų aukuras. Knygnešių giraitėje auga apie 150 ąžuoliukų, 115 iš jų – vardiniai. Lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu, 1864–1904 metais, gabendami lietuviškus spaudinius iš Prūsijos, knygnešiai padėjo išsaugoti gimtąją kalbą.
Sąjūdžio Seimo beržų žiedas. 1991 m. pavasarį 35 metrų skersmens žiede pasodinti berželiai 1988 m. spalio 22–23 d. vykusio Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariams pagerbti.
Baltų giraitė skirta mūsų protėviams atminti. Seniausios rašytinės žinios apie baltus siekia V amžių pr. Kr. XII amžiuje minimos baltų gentys: prūsai, galindai, skalviai, jotvingiai, sūduviai, kuršiai, žiemgaliai, sėliai, latgaliai, lietuviai ir Dniepro baltai. Šiandien išlikusios dvi baltų tautos – latviai ir lietuviai.
Kovo 11-osios Akto signatarų giraitėje pasodinti vardiniai ąžuoliukai 1990 m. Kovo 11-osios Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signatarams atminti ir pagerbti.
Kovo 11-osios giraitė. 1990 m. kovo 11 d. buvo atkurta nepriklausoma Lietuvos Respublika. Penkiasdešimt metų trukusi okupacija baigėsi neįtikėtinai drąsiu ir taikiu nepriklausomybės atkūrimu. Vienuolika giraitės ąžuolų auga apie aukščiausią apylinkėse kalvą, į pietvakarius nuo Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos.