Kybartų požemiai

Šiose nuotraukose parodytoje galerijoje buvo sandėliuojamos muitinės konfiskuotos prekės, tačiau pirminė paskirtis galėjo būti ir kitokia. Kelios galerijos, einančios iš karinės komendatūros, turėjo karinę paskirtį. Trys koridoriai (o gal ir daugiau) vedė link Prūsijos, į Lieponos upės krantą.
Po Kybartų geležinkelio stotimi esančius skliautuotus rūsius, kurie buvo pastatyti 1870 m. ir vėl 2002 m. netikėtai aptiko vienos firmos statybininkai, remontavę buvusį muitinės sandėlio pastatą. Tuo metu jame buvo daug vandens, kurį teko išpumpuoti. Kybartų geležinkelio stoties komplekso požemiai – geriausiai išsilaikę vieno iš pirmųjų XIX amžiaus geležinkelio stoties komplekso dalių ir apskritai bene didžiausi Lietuvoje rūsiai. Šiandien mus į rūsius palydėjęs pastato prižiūrėtojas pasakojo, jog manoma, kad tunelį suprojektavo ir pastatė prancūzai – karo belaisviai. Labai tvirtai suręstame, arkinių konstrukcijų pastate, manoma, kadaise buvo saugomos per muitinę keliavusios prekės, nes iki I-ojo pasaulinio karo per Kybartus ėjo apie 10% viso carinės Rusijos eksporto bei importo arba už vieną milijoną auksinių rublių, o ledų prikrauti rūsiai atstodavo šaldytuvus. Tunelis eina lygiagrečiai senojo muitinės sandėlio pastato ir baigiasi užmūryta anga. Kas už jos – nežinoma. Miestelio senbuviai pasakoja, kad kažkada šiais tuneliais buvo galima nusigauti iki pat geležinkelio stoties pastato ir kelių artimiausių kaimų. Kokia buvo tikroji šio gražiai ir tvirtai iš raudonų plytų suręsto tunelio paskirtis, taip pat tik spėliojama. Gal tai buvo susieta ir su didžiųjų valdovų saugumo reikalais. Juk čia pat buvo depas, kuriame stovėdavo rusų caro Nikolajaus garvežys su vagonais, pritaikytais važiuoti Vokietijos bėgiais. Vokietijoje buvo caro uošvija, ir vykstant į ją Kybartuose būdavo persėdama į kitą traukinį. Požemių, statytų prancūzų inžinierių ir vokiečių darbininkų, panaudojimas – ilga ir nepakankamai ištyrinėta sritis. Po miestu yra daug požeminių galerijų ir neaišku, ar jos visos buvo sujungtos į viena tinklą. Viename požemyje buvo laikomas specialusis caro vagonas ir jo atsarginis variantas.

Šaltiniai:

Andriuškevičienė, Ingrida. Po Kybartus – istorijos takais/ Ingrida Andriuškevičienė. – Iliustr. – Rubrika: Skaitytojų laiškai// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2011, spal. 11, p. 6.
Bosevičė, Ieva. Popietė požemiuose/ Ieva Bosevičė – Rubrika: Kybartai: čia prasideda Lietuva// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2018, bal. 20, p. 4.
Orientacininkai atrado požemius // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2018, gruod. 7, p. 5.
Žalnierukynaitė, Kristina. Turizmui patrauklius objektus gaivina patys žmonės/ Kristina Žalnierukynaitė; autorės nuotr. – Iliustr. – Rubrika: Geri darbai// Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2017, gruod. 14, p. 1-2.
Žalnierukynaitė, Kristina. Kultūros paveldo departamento vadovė atvežė vertingų patarimų / Kristina Žalnierukynaitė; autorės nuotr. – Iliustr. // Santaka. – ISSN 1648-1895. – 2018, birž. 26, p. 2, 5.
Bosevičė, I. Popietė požemiuose. 2018. Prieiga internete http://kybartai.lt
Davidonytė, B. Nykstanti Lietuva. Tiki, kad po ištuštėjusiu miestu yra paslaptingas tunelis į Rusiją. 2016. Prieiga internete https://www.delfi.lt
Geležinkelio stoties požemiuos žmogaus kojos nebuvo šimtus metų. 2017. Prieiga internete https://www.tv3.lt
Kybartai turi daug perliukų. Prieiga internete http://kybartubendruomene.blogspot.com
Kybartų požemiai. 2019. Prieiga internete https://www.praeitieszvalgas.lt
Kybartų tunelis. Prieiga internete https://lt.wikipedia.org
Orientacininkai atrado Kybartų požemius. Prieiga internete http://www.santaka.info
Praeities žvalgas – Kybartų požemiai. Prieiga internete https://www.youtube.com
Traukiniu po Lietuvą: svetinga raudonų plytų Suvalkija. 2016. Prieiga internete https://www.15min.lt
Vienas iš Kybartų požemių po geležinkelio sandėlio pastatu. Prieiga internete https://kybartai.weebly.com