[gimė 1938 02 06 Vilkaviškyje] – elektrotechnikos inžinierius. Turėjo jaunesnius brolį Rinaldas ir seserį Vilhelminą. Tėvas ir senelis buvo melioratoriai. Motina ir senelė buvo šeimininkės. Tėvas mirė 1941 m. 1944 m. rudenį artėjant frontui, pasitraukė į Vokietiją. Gyveno Weissenburge. Karui pasibaigus 1945 m. buvo apgyvendinti lietuvių stovykloje Weissenburgo mieste, o apie 1947 m. perkelti į Scheinfeldo stovyklą, vėliau – į Schwabishe Gmund stovyklą. 1950 m. pavasarį išvyko į JAV, kur apsigyveno Čikagoje. Motina ištekėjo už karo pabėgėlio Juozo Kapačinsko ir užaugino sūnų Juozą. E.Kulikauskas lankė mokyklą, trumpai buvo skautas, o pradėjęs studijuoti tapo Korporacijos Vytis Akademinio skautų sąjūdžio nariu. 1963 m. baigė elektros inžinerijos mokslus Illinois universitete ir gavo darbą Los Angeles, Californijoje.
Dirbo „Hughes Aircraft“ bendrovėje Fullertone, CA, vyresniuoju mokslininku tyrinėtoju; dalyvavo projektuojant, diegiant į gamybą ir išbandant oro erdvės gynybinius radiolokatorius, kosminį altimetrą. Į Californiją išvyko po vestuvių su Rūta Kviklyte. Sukūrė šeimą, užaugino tris vaikus – Andrių, Rimutę ir Joną. Nuolat dalyvavo lietuviškoje veikloje, vaikai lankė Šv. Kazimiero lituanistinę mokyklą. Įtakos susidomėjimui Lietuvos istorija turėjo uošviai, ypač Bronius Kviklys. Jo sudomintas pradėjo rinkti Nepriklausomos Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės monetas, domėjosi LDK žemėlapiais, buvo aktyvus Akademinio skautų sąjūdžio (ASS) narys, dalyvavo ASS filisterių skautų sąjungos Los Angeles (LA) skyriui išleidžiant Vilniaus universiteto jubiliejinį medalį 1579–1979; autorius – skulptorius Vytautas Kašuba. Buvo aktyvus Los Angeles Lietuvių Bendruomenės narys, nuo 1987 m. prisidėjo prie Lietuvių dienų LA rengimo. Čia gyveno nuo 1963 iki 1994, kol su šeima grįžo į Lietuvą. Buvo Vydūno fondo įgaliotiniu Lietuvoje, bendradarbiavo „Drauge“.
1995 m. įsikūrė Vilniaus senamiestyje ir susipažino su Odminių skvero (Šventaragio skvero) aplinkos plėtra, susipažino su Valdovų rūmų tyrėjais – Pilių tyrimo centro vadovu dr. Vytautu Urbanavičiumi ir dr. Napoleonu Kitkausku ir kt. Susirūpinę privatizacijos poveikiu ir galimais pavojais Vilniaus pilių teritorijoje, nutarė steigti draugiją „Pilis”, kuri gintų pilis ir istorinį paveldą. Kilo mintis steigti visuomeninį fondą, kuris ir buvo įsteigtas 2000 m. rugpjūčio 23 d. Buvo ilgametis Valdovų rūmų Vilniuje paramos fondo direktorius.
Šaltiniai:
- Jungtinių Amerikos Valstijų lietuviai. T.1: A-M. – 1998. – 715, [1] p.
- Edmundas Kulikauskas. Prieiga internete https://lietuvai.lt/wiki/Edmundas_Kulikauskas
- Kulikauskas, E. Dėl gyvybingos Lukiškių aikštės. 2018. Prieiga internete https://www.delfi.lt
- Škiudaitė, A.V. Edmundas Kulikauskas: Visuomet domėjausi Lietuvos istorija. 2017. Prieiga internete http://www.voruta.lt
Last modified: 2026 4 rugpjūčio